KP premjera. Tremtiniams atminti („Purga“)

„Purga“ yra 2023-ųjų metų tradicinės animacijos technikos trumpametražis filmas (13‘). Jį režisavo Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė ir Antanas Skučas, prodiusavo Giedrė Burokaitė ir Lauras Lučiūnas. Tai tremties patyrimų interpretacija, skirta prisiminti sovietmečiu iš okupuotų Baltijos šalių, Suomijos, Ukrainos ir kitų prie atšiaurios Laptevų jūros išgabentų tremtinių istorijas. Animacinis filmas paremtas tremtį išgyvenusiųjų liudijimais - Dalios Grinkevičiūtės memuarais „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ir Gintauto Martynaičio grafiniais piešiniais-prisiminimais, vaizduojančiais Sibiro tremčių kasdienybę.

Vienareikšmiškai stipriausia šio animacinio filmo dalis yra sukurta atšiauri atmosfera, kuri vaizduoja, kaip negailestingai, be atokvėpio arktinė gamta kovoja su visais svetimais, kitais, neprisitaikiusiais išgyventi šioje planetos vietoje. Stilistiniai sprendimai, limituotos paletės spalvos, personažų dizainas ir lėtas tempas puikiai įkūnija tą ledinio pragaro potyrį, kurį išgyveno tremtiniai. Būtina akcentuoti garsą, kuris tiksliai sukuria šalčio pojūtį ekrane. Taigi, bendrai vertinant estetinę šio animacinio filmo pusę absoliučiai visi animacijos kūrėjų priimti audiovizualūs sprendimai įgyvendinti puikiai ir tikslingai.  

Visgi, jei animacinė dalis yra sėkmingai įgyvendinta, tai naratyvinė dalis turi trūkumų, kurie, manau, trukdo kūrėjams pasiekti išsikeltus tikslus – emociškai paveikti žiūrovą ir susitapatinti su tremtiniais, jų patirtomis kančiomis (ir, naudojant animaciją, padaryti tai taip, kaip to nesugebėtų autentiški dokumentai ar vadovėliai). Šiek tiek ironiška, bet, manau, pagrindinė to priežastis yra susijusi su stipriausia animacinio filmo dalimi – sėkmingai pavaizduotu nužmoginimu. Arba kitaip tariant – filmui nepavyksta paliesti žiūrovo jausmų ir emocijų, kadangi animacija neturi protagonisto, su kuriuo žiūrovas galėtų susitapatinti. Ir nors filme rodomi tikri žiaurumai, žiūrovui yra labai sunku užjausti personažus ar išgyventi praradimo jausmą pamačius dar vieną tremtinį, kurio gyvybė nutrūko, mat viso filmo metu nei vienas iš tremtinių taip ir netapo žiūrovų akyse gyvu žmogumi. 

Apibendrinus, „Purga“ yra estetiškai labai sėkmingai įgyvendintas animacijos kūrinys, kuris iš karto užkariauja žiūrovo dėmesį ir nepaleidžia iki pat pabaigos. Visgi animacijai, kuri imasi nagrinėti tokią istoriškai skausmingą žmonijos patirtį, pavyksta sėkmingai pavaizduoti tik žiaurumo, bet ne praradimo potyrį. Beje, būtina akcentuoti, jog šis filmas yra ne tik sėkmingas animacijos meno kūrinys, bet ir turi potencialo tapti paveikiu edukaciniu įrankiu.