Prieš „Aurorą“. „Nieko nežinome...net kiek tos sąmonės ten yra“ (scenarijaus ištrauka)

Rytoj, sausio 3 d. režisierės Kristinos Buožytės ilgametražio vaidybinio filmo „Aurora“ premjera įvyks Vilniuje, kino teatre „Multikino“. Nuo savaitgalio „Aurorą“ bus galima pamatyti ir "Multikino", ir „Skalvijos“ bei „Pasakos“ kino teatrų repertuare.

"Aurora" - pasakojimas paie sudėtingą mokslinį eksperimentą. Jo pagrindas yra informacijos perdavimas neuronų lygmenyje. Jaunas, santūrus vyras patiria stulbinantį nuotykį komos būsenos esančios moters galvoje. Moderni istorija, vykstanti dviejose skirtingose erdvėse, nagrinėja aistros prigimtį.

Filmą prodiusavo Lietuvos kino gamybos kompanija "Tremora" kartu su "Acajous films" (Prancūzija) ir Les Films du cinema" (Belgija).

Režisierės Kristinos Buožytės juosta „Aurora“ šįmet buvo tituluota geriausiu Europos fantastiniu filmu ir apdovanota Melies d'Or prizu 47-ame Sitges Tarptautiniame fantastinių filmų festivalyje (Ispanija), taip pat pelnė net vienuolika kitų tarptautinių apdovanojimų (tarp jų – specialų „East of the West“ konkursinės programos apdovanojimą Tarptautiniame Karlovy Vary kino festivalyje). Už filmo "Aurora" tarptautinę sklaidą "Tremoros" studija apdovanota pirmąkart vykusiuose "Autorinio kino aljanso" apdovanojimuose.

Tradiciškai prieš premjerą siūlome trumpą filmo scenarijaus ištrauką. "Auroros" scenaristai - Kristina Buožytė ir Bruno Samper.

---------------------------------------------

INT. LABORATORIJA - BASEINAS - DIENA

 

Kamera panoramuoja per sieną, kol pasiekia elektroninį

užraktą. Įėjusi ranka perbraukia per jį kortele. Atsidaro

didelės durys. Už jų ankstesnio baseino erdvėje įsikūrusi

laboratoriją aptarnaujanti sistema. Šonuose stovi

ofisiniai stalai, priekyje keliomis eilėmis išdėstyti

kompiuterių klasteriai, kurie veda link didelio kubo,

stūksančio patalpos gale. Ten įsikūrusi laboratorija.

Lukas, sekdamas priekyje einantį Paulių, keliauja pro

klasterius link laboratorijos. Alex stovi prie atviro

klasterio ir pagal schemą kaišioja laidus. Du vyrai

susižvalgo. Alex nebyliai palinki Lukui sėkmės.

INT. LABORATORIJA - DIENA

 

Lukas įeina į laboratoriją. Jos viduryje stovi juodas

stačiakampis rezervuaras - prisijungimų mašina. Netoli

juodojo rezervuaro pastatyta balta širma, kuri dengia

prisijungimų subjektą. Už jos šmėžuoja šaltinį

prižiūrinčių žmonių - 2 seselių ir gydytojo - šešėliai.

Mokslininkai atlieka paskutinius prietaisų patikrinimus:

Jacques elektroniniu prietaisu matuoja rezervuaro

duomenis; Thomas tikrina šalmą; Jonas iš sono stebi

aplinką; Mantas su Damien už stiklinės sienos sėdi prie

monitorių.

Priėjęs prie rezervuaro, Lukas nusiima chalatą. Jo oda

pašiurpsta. Lukas stovi susikūprinęs, lyg gėdytusi savo

trapaus nuogo kūno. Lukas atsisėda ant geležinės kėdės. Iš

visų pusių jį apspinta mokslininkai. Thomas ištepa jo

galvą lubrikantine žele, Jacques padeda jam tvirtinti

šalmą, Rubin prie Luko krūtinės prikabina daviklius,

seselė paruošusi injekciją, įduria adatą. Kraujas, patekęs

į švirkštą, susimaišo su vaistais ir dingsta Luko venoje.

 

INT. STEBĖJIMO KAMBARYS

 

Kompiuterių monitoriuose užsidega Luko fiziologiniai

parodymai - temperatūra, pulsas, kvėpavimo dažnis, etc.

 

DAMIEN

 Sensor check. Lukas, I’d like to

re-calibrate. Wiggle something

for me. All right. Now try a

larger appendage. Good.

Monitoriuose sujuda Luko fiziologiniai parametrai. Taip

pat įsižiebia Luko smegenų parametrai.

 

2.

INT. LABORATORIJA - DIENA

 

Lukas sėdi ant kėdės su jau uždėtu šalmu, nuo kurio

tiesiasi laidai. Mantas su Jonu prieina prie Luko. Mantas

yra rimtas ir susikaupęs.

MANTAS

Po perdavimo iš kart pradėk

kalbėti.

LUKAS

Gerai.

MANTAS

Geriau neatsimerk ir nejudėk.

Kalbėk laisvai. Sakyk, viską, ką

prisiminsi.

JONAS

Beveik nieko nežinome apie komoje

esančio žmogaus sąmonę, net kiek

tos sąmonės ten yra. Jo

stabilumas labai trapus. Privalai

būti labai atsargus. Tavo tikslas

tik stebėti. Turi vengti kontakto

su bet kuo... ką ten rasi...

 

MANTAS

(įsiterpdamas)

Per toli užbėgai. Mes dar ne tam

lygy. Būtų labai daug, jei

pavyktų perduot bent kokią

sensorinę informaciją. Bet, jei

iškiltų pavojus...

(pasižiūri į Joną)

...viską stabdysim.

(Mantas šypteli)

Visi pasiruošę.

Mantas su Jonu eina atgal prie monitorių, kurie yra

stebėjimo kambaryje, esančiame už didelio stiklo. Lukas

atsistoja ir žengia link rezervuaro, kuris yra pripildytas

skysčio. Veidrodinis skysčio paviršius atspindi Luką.

Prieš guldamasis į rezervuarą, Lukas pasižiūri į širmą,

tačiau ten tik blankus gulinčio žmogaus šešėlis. Jis

atsigula į skystį. Šešėlis paslepia jo veidą. Pro šalmą

jis mato užsidarantį dėžės dangtį, kuris jį panardina į

visišką tamsą.

Nuotraukose - "Auroros" laboratorijos eskizas (2), kadrai iš filmavimo akimirkų laboratorijoje ir kt.  

Studijos "Tremora" archyvo nuotr.