Filmas – eksperimentas pagal M.K.Čiurlionio simfoninę poemą ("Miške". Naujas Lietuvos kino studijos dokumntinis filmas)

S.M.
1967-02-05

Lietuvos kino studijos režisierius Arūnas Žebriūnas nenustoja stebinti žiūrovo savo fantastiškai drąsiomis kūrybinėmis idėjomis. Tai jis imasi ekranizuoti subtiliausią Sent-Egziuperi pasaką, tai jau visai betarpiškai kreipiasi į muziką. Jo paskutinysis darbas — nedidelė kinematografinė parafrazė M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške" tema.

 

Prieš kiek laiko ekranuose buvo demonstruojama menotyrinė apybraiža „M. K. Čiurlionis" (rež. A. Dausa). A. Žebriūnas tada gana aštriai pasisakė prieš šį filmą, paremtą pagarbiu Čiurlionio paveikslų „skaitymu". Reikia manyti, kad „Miške" — tai poleminis menininko atsakymas pirmajam filmui, kad čia pilnai arba bent iš dalies įkūnyta tai, kaip jis supranta kinematografinės Čiurlionio interpretacijos galimybes.

 

Naujame filme nėra paveikslų. Yra gamta, dažniausiai nešanti savyje ryškius plastinių Čiurlionio motyvų atspindžius. Antai, atpažinimo džiaugsmas mus apima, stebint ramius, didingus pradinius kadrus, lydimus tokių pat ramių bei didingų simtoninės poemos akordų, — šiuos tamsius tolimo miško kontūrus, vos išsipiešiančius pro balzganą ryto ūką, šią prislopintą, blankią, minorinę saulę. Didelį meistriškumą čia demonstruoja operatorius Z. Putilovas, išgaudamas bekraštės erdvės pojūtį, vos ne stereoskopinį efektą, subtiliai, skambiai pabrėždamas kadro daugiaplaniškumą, tuojau gyvai primenantį polifonines Čiurlionio kompozicijas.

 

Vykusiai filme interpretuojamas dramatinės nuojautos muzikoje augimas. Ekrane pasirodo keistai susipynę šaknys, kerpės, savotiški bei niūrūs medžių žievės raštai. Nors tai gal ir nenauja (panašų sprendimą jau matėme ukrainiečių filme „Užmirštų protėvių šešėliai"), bet čia labai vietoje, labai sėkmingai paruošia dramatiškiausius filmo epizodus: medžio žūtį.

 

Deja, kurdamas Čiurlionį atitinkantį kinematografinį fortisimo, A. Žebriūnas naudojasi kiek paviršutiniškomis išraiškos priemonėmis. Taip ekrane pasirodo sąlygiški raudono vandens kadrai arba be galo ilgai besisukančios medžių viršūnės.

 

Filmas „Miške" — tai poleminio, eksperimentinio pobūdžio kūrinys. Gal būt, ne visur jo autorių eksperimentinis įkarštis apvainikuotas meniniais atradimais, bet jis, šiaip ar taip, nusipelno įvairiapusiško dėmesio bei pagarbos.

 

S. MACAITIS

 

„Ekrano naujienos“, 1967, Nr.40

Komentarai