Provokuojantis režisieriaus autoportretas, nufilmuotas menininko namuose. Ko laukia tie tarsi atgiję daiktai, suvenyrai, knygos? Kas yra tas, kuris neatėjo?

Šis filmas – tarsi režisieriaus akistata su savimi. Kamera tarsi nematoma dvasia„vaikšto“ po jo namus fiksuodama knygų nugarėles, įvairius pasaulio kraštus – net pačius tolimiausius ir egzotiškiausius – primenančius suvenyrus. Keistai virpčioja telefono atsakiklis, kuriame skamba režisieriaus balsas. Kartu su juo – dažniausiai nematomu (nes sužvarbusių nuogų kojų vaizdas gali priklausyti bet kam) bandome prisiminti visą kūrėjo gyvenimą, kurio etapus žymi knygos, daiktai. Vienų jų prasmė, matyt, suvokiama tik pačiam režisieriui. Kiti - tai ir atsiminimai apie kadaise sukurtus filmus, jie padeda žiūrovui prisiminti įvairių Šablevičiaus filmų motyvus. Viename kambaryje vykstantis filmo „veiksmas“ sulaužo vietos ir erdvės sąlygiškumą, jis tampa savotiška laukimo misterija, besirutuliojančia žiūrovų akyse. Tačiau Šablevičiui būdinga ironija taip pat niekur nepasislėpė, nes juk lengviausia įtarti, kad tas, kuris neatėjo, yra įkvėpimas.

Živilė Pipinytė