Vilniaus kino klasteryje – nauji vardai

Vakar menų fabrike „Loftas“ netilo plojimai. Čia gausiai rinkosi audiovizualinio sektoriaus atstovai. Vilniaus kino klasteris pristatė savo nuveiktus darbus ir ateities viziją bei pasveikino naujuosius narius – prie jo prisijungė 11 naujų įmonių.

Nauji Vilniaus kino klasterio nariai papildė teikiamą audiovizualinio sektoriaus paslaugų spektrą – aktorių agentūra, kino festivalis, apie kiną rašantis naujienų portalas, post-produkcijos įmonė, kultūros centras ir t. t.

Vilniaus kino klasterio generalinis direktorius Aidas Akcijonaitis džiaugiasi naujų narių gausa ir mano, kad tai turėtų atnešti daug naujovių Lietuvos audiovizualinio sektoriaus rinkoje.

„Tikiuosi, kad tarp naujų narių užsimegs progresyvus ir draugiškas bendradarbiavimas, kuris leis atsirasti naujiems produktams ir plėtos pažangias idėjas. 11 narių yra daug, tačiau mes tikrai nesustosime ir bandysime šį skaičių ir toliau didinti. Siekiame pritraukti daugiau kūrybingų savo srities profesionalų. Tai duos naudos ne tik nariams, visam mūsų klasteriui, bet ir Lietuvai, kai kalbame apie finansines perspektyvas ir rinkos plėtojimą. Taip pat šis bendradarbiavimas atveria platesnius kelius į užsienio rinką, – pasakojo A. Akcijonaitis

Prie Vilniaus kino klasterio prisijungė: UAB „WRKS“, UAB „Roofsound“, UAB „TV ir kino projektai“, UAB „Editos kastingas“, UAB „Europos kinas“, VŠĮ „KINFO.LT“, VŠĮ „Art Shot“, VŠĮ „Menų fabrikas“, VŠĮ „Loftas fest“, VŠĮ „Kino pavasaris“, VŠĮ „Trumas“.

Vilniaus kino klasterio Užsienio rinkų koordinatoriaus Kęstučio Drazdausko teigimu, naujų narių prisijungimas prie klasterio rodo, kad vis daugiau įmonių pastebi naudą dirbant ir bendradarbiaujant kartu, o ne dirbant atskirai.

„Vilniaus kino klasteris stiprėja, o ir pačios veiklos, kurias siūlome, darosi vis įvairesnės, daugėja savo srities profesionalų. Džiaugiuosi, kad įmonės nusprendžia jungtis į klasterį ir siūlyti bendrą įvairių paslaugų spektrą, o ne konkuruoti atskirai. Lietuvoje audiovizualinio sektoriaus rinka maža, todėl vis dažniau įmonės linkusios žengti į užsienio rinką, tačiau nusprendusios tai padaryti pačios, susiduria su problema – jos mažos, todėl sunkiai gali gauti didesnius užsakymus, konkuruoti. Vilniaus kino klasteris leidžia įmonėms vienytis prie daugybės kitų jau klasteryje esančių įmonių, teikiančių audiovizualinio sektoriaus paslaugas, ir būti labiau matomoms, – apie Vilniaus kino klasterio naudą kalbėjo K. Drazdauskas.

Renginio metu taip pat pristatyta Vilniaus kino klasterio vizija, siekianti plėtoti Lietuvos audiovizualinio sektoriaus rinką ir su ja susijusias įmones, skatinti jų bendradarbiavimą. Klasterio naujausias kūrinys – balandį atidaryta audiovizualinė laboratorija, pirma Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurios gali pavydėti kaimynai latviai ir estai. Jis taip pat prisidėjo prie Vilniaus kino biuro įkūrimo, aktyviai dalyvavo rengiant mokestinių paskatų kino gamybai įstatymą. Daug dėmesio Vilniaus kino klasterio organizatoriai siekia skirti kino infrastruktūrai, kuri Lietuvoje susiduria su didelėmis problemomis – iki šiol nėra modernios Lietuvos kino studijos, stringa kino platinimo klausimai.

Vilniaus kino klasteris – geografiškai artimas kompanijų ar asocijuotų institucijų, susijungusių audiovizualinio sektoriaus srityse, bendradarbiavimas. Vilniaus kino klasteris siūlo kokybiškas kino ir TV gamybos, įrangos nuomos, dekoracijų, post-produkcijos ir kitas audiovizualinio sektoriaus paslaugas. Dalindamasis savo patirtimi ir žiniomis, atlikdamas mokslinius tyrimus bei užsiimdamas technologine plėtra, Vilniaus kino klasteris siekia didinti audiovizualinio sektoriaus tarptautinį konkurencingumą ir eksportą, aktyviai dalyvauja Lietuvos audiovizualinio sektoriaus politikos formavime ir siekia stiprinti šį sektorių Lietuvoje.