Kino klube „Tumo kodeksas”: kaip nugramdyti vergovės apnašus

Jau ne vienerius metus kiekvieną ketvirtadienį Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klubas kviečia viniečius ir miesto svečius susipažinti su naujausias lietuviškais filmais, debiutantų kūriniais, įvairiomis retrospektyvomis. Ne išimtis yra ir šie metai, siūlantys žiemos ketvirtadienių vakarus leisti su lietuvišku kinu.

Šį ketvirtadienį, sausio 31d. 18 val. Kino klube - debiutinis režisieriaus Eimanto Belicko filmas „Tumo kodeksas”, pagaviai, ironiškai ir kartu pagarbiai pasakojantis apie Tumą Vaižgantą. Filmo scenarijaus autorė - Liudvika Pociūnienė.

Su spaudos draudimo panaikinimu išorinio pavergimo pančiai ima trūkinėti, bet priespaudos šimtmečiai palieka žymes, kurios savaime neišnyksta. Vergovės apnašų „nugramdymas“ tampa Tumo kultūros darbo ašimi dar tada, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja atrodo tik drąsi ir kilni svajonė. Kilnumo ir kultūros, leidžiančios skirtingų pažiūrų žmonėms sutarti dėl svarbiausių dalykų, jis skaudžiai pasigenda lietuvių šviesuomenėje. Kai politika virsta kova be taisyklių, Tumas protestuoja: „Aš – nebe politikas“.

Tumas, kaip reta, aiškiai supranta, kad laisvė nuo išorinio pavergimo – tik pradžia, kad tik laisvas nuo tuščių ambicijų, gobšumo, apsileidimo ir pataikavimo įpročių žmogus gali sukurti tokią Lietuvą, kokioje būtų gera gyventi. Tumas nuolat pats elgiasi kaip laisvas žmogus. Susirašinėjime su Petru Klimu aptinkame ir gilaus susirūpinimo Lietuvos likimu ženklų. Klimas bando guosti „dėdę“, kad rinkimai visada kelia „smarvių”, bet ir jis, Lietuvos atstovas Paryžiuje, serga dėl politinės kultūros stygiaus tėvynėje. Jų dialogas laiškais pasiekia kulminaciją, kai abu suvokia, kad demokratinės dorybės reikalauja tvirtesnės motyvacijos, nei senasis, jau nusidėvėjęs patriotizmas, kuris buvo paveikus atgimimo aušroje. Dviejų skirtingų kartų atstovų pokalbis išeina į egzistencinį lygmenį, kuriame abu sutaria, kad Lietuvos ir pasaulio viltis – tobulėjimas krikščioniškoje dvasioje, tik Klimas laiko tikėjimą pirmiausia privačiu reikalu ir turi daug priekaištų bažnyčiai, o Tumas mano, kad bažnyčios vaidmuo, kad ir labai netobulai atliekamas, visuomenės gyvenime tebėra svarbus.
Tuo tarpu laisvo žmogaus laikysena užtraukia Tumui bažnytinės hierarchijos nemalonę, ir jis priverstas ginti savo gerą vardą.

Smūgius viešajame gyvenime atsveria likimo dovana – galimybė darbuotis „Naujosios Romuvos“ žurnale ir atkurti rašytojų draugiją, kurios pirmininku išrenkamas vienbalsiai, tik gyvenimo jau likę nebedaug…

Pagrindinį Tumo vaidmenį sukūrė aktorius Ramūnas Cicėnas, Petrą Klimą vaidina Rolandas Kazlas. Filmo prodiuserė - Teresa Rožanovska. 

Kino klubo renginiai yra atviri ir nemokami visiems vilniečiams ir miesto svečiams, jie vyksta kiekvieną ketvirtadienį, 18 val. Kinematografininkų sąjungoje, adresas - Vasario 16-osios g. 8, durų kodas 25.