Naujausias A. Puipos filmas „Kita tylos pusė“ – atkeliauja į Lietuvos kino teatrus

Spalio 4 dieną vienas ryškiausių režisierių Lietuvoje – Algimantas Puipa, po keturių metų pertraukos grįžta į didįjį kiną, pristatydamas žiūrovams net 15 metų brandintą literatūrinio kūrinio ekranizaciją – „Kita tylos pusė“. Šį kartą režisierius savo kūrybos objektu pasirinko Skandinavijoje gerai žinomo rašytojo Torgny Lindgren romaną „Kamanių medus“, kuris dar 1995 m. pelnė Augusto premiją – vieną svarbiausių literatūrinių apdovanojimų Švedijoje. Naujausias režisieriaus darbas Skandinavijos kino festivalyje 2019 rugpjūtį pelnė du pagrindinius apdovanojimus. 

Šiame filme galime tikėtis visko. Bus nepatogu. Filmas jus provokuos, sužadins gailestį, gal net pyktį, mokys kantrybės... Galbūt prisiminsime tuos momentus, kaip besirūpindami ligos patale gulinčiais artimaisiais, norėjome ne kartą viską mesti. Primins mus pačius, kai pykstamės su artimaisiais velniai žino dėl kokios priežasties, nesikalbame, esame išdidūs ir jokiu gyvu nenorime nusileisti, nors tie – artimieji mums patys brangiausi žmonės pasaulyje. Pažįstama, tiesa? Filmas apie mus – kur kiekvienas galime rasti kažką sau ir apie save. 

„Kita tylos pusė“ prisotinta Skandinaviškos - šiaurietiškos dvasios. Autentišką Švedijos kaimą, apsuptą vandens, filmo režisierius A. Puipa atkūrė Lietuvoje. Skandinavišką dvasią puikiai atitiko unikalus kaimelis – Ventė, įsikūręs „Ventės ragu“ vadinamame kyšulyje prie Kuršių marių Šilutės rajone. 

Filmo centre du broliai. Einaras (akt. Juozas Budratis) ir Kasparas (akt. Povilas Stankus). Jie panašūs ir kartu labai skirtingi. Nematė jie vienas kito visą amžinybę, nors jų namus skiria tik upė. Kasdien jie stebi vienas kitą iš toli, žino kada kuris kūrena krosnį, eina miegoti, uždega šviesą ir... laukia vienas kito mirties. Jų broliškas ryšys seniai nutrūkęs, dar jaunystėje, tada, kai abu mylėjo vieną moterį vardu Mina (akt. Asta Stankūnaitė). Vienam ji buvo žmona, kitam – meilužė. Mina abiems pagimdė sūnų Larsą. Einaras gerai prisimena tą vasarą, kai žuvo Larsas. Ir abu broliai buvo kalti dėl jaunuolio mirties. Šis tragiškas įvykis dar labiau pagilino nesantaiką ir visiems laikams atėmė ne tik sūnų, bet ir mylimą Miną. Štai nuo tada broliai atsitvėrė vienas nuo kito amžina tylos ir neapykantos siena. 

Visas nesantaikos purvas į paviršių iškyla tuomet, kai Einaro ir Kasparo gyvenime netikėtai atsiranda dar viena moteris – Izabelė (akt. Viktorija Kuodytė). Trumpam apsistojusi pas vieną iš jų, ji pasilieka pusmečiui ir tampa tiltu tarp dviejų užsispyrusių senukų. Izabelė keliskart per dieną, irstosi medine valtimi nuo vieno upės kranto prie kito, gamina broliams valgį, plauna grindis, prausia senus jų kūnus,  kūrena krosnį, klauso istorijų ir ...bando juos sutaikyti.... 

Filmo premjera – spalio 4d.