Įstabi Roberto Verbos dokumentika programoje "Apie laisvę. Lietuviškai" - jau šį ketvirtadienį

Šiandien žiūrėti lietuviškus dokumentinius filmus, sukurtus prieš pusšimtį metų – ypatingas jausmas. Tarsi gauni galimybę ne tik savo akimis regėti, bet ir savo protu bandyti suvokti tėvų, senelių, prosenelių gyvenimo skonį. Retas filmas iškrisdavo iš sovietinių „laiko reikalavimų“ ir pasakojo tiesą. Dokumentininkas Robertas Verba (1932 – 1994) turėjo unikalų talentą pastebėti subtiliausias, sakytum net neregimas žmonių būsenas, jų kaitą.

Sukūręs filmus „Senis ir žemė“ (1965), „Vincas Svirskis (1967), „Čiutyta rūta“ (1968), „Šimtamečių godos“ (1969) , „Šventėn“ (1970), Robertas Verba laikomas lietuvių poetinės dokumentikos pradininku.

„Kinas po žvaigždėmis“ į savo lietuviškų filmų programą įtraukė tris skirtingus Roberto Verbos kūrinius, savotiškai traktuojančius šių metų temą „Apie laisvę. Lietuviškai“. Jie bus parodyti šį ketvirtadienį, rugpjūčio 12 dieną 22 valandą Piano.lt kieme.

„Šimtamečių godos“ (1969 m., 20 min.) – įvairių Lietuvos vietovių šimtamečiai prisimena jaunystę, meilę, šeimą. Kaip sako režisierius Audrius Stonys, „filme „Šimtamečių godos“ viskas yra: ir apie moralines nuostatas, ir apie šį laiką, ir apie praėjusį laiką, ir apie tą pasaulį, kaip jisai atrodė, ant ko buvo pastatytas – nors tiesioginės informacijos kaip ir nėra“. Sovietų sąjungoje „Šimtamečių godos“ nebuvo rodomos, nes Maskvos kino viršininkams tokio amžiaus herojai atrodė baisūs. Lietuvos žiūrovams „Šimtamečių godos“ kaskart tampa ir atradimu, ir vienu mėgstamiausių lietuviškų filmų. Kai šalis reprezentuoja savo kino meną užsienyje, nė viena retrospektyva neapsieina be „Šimtamečių godų“. 

„Gyvenu Ėriškėse“ (1984 m., 20 min.) – kito dešimtmečio ir kitos pakraipos filmas. Pirmaujančio kolūkio pirmininkas išdidžiai vardija socialistinio kaimo privalumus. Ar įmanoma juo tikėti? Robertas Verba nekomentuoja, tik stebi ir leidžia žiūrovams patiems daryti išvadas. Štai, džiaugiasi herojus,visi kolūkiečiai turi namus, mašinas, kai kurie net po dvi, veikia vaikų darželis, statomas sporto kompleksas su baseinu, nes kaimo žmogui juk reikia...  Ir čia pirmininkas užsikerta. Nes jau taip daug visko jo kolūkio žmonės turi, kad „patys nežino, ko dar norėti“. Socializmo perspektyva: nebėra ko norėti, viskas pasiekta. Tokia buka, apibrėžta kolūkinio kaimo laimė, o režisieriaus požiūryje į šį reiškinį pinasi ironija ir graudumas dėl to, kas prarasta, ne tik atėmus iš kaimo žmonių jų įprastus namus, bet ir įsibrovus į vertybių suvokimą.

„Šventėn“ (1970 m., 10 min.) – vietoje standartinio reportažo apie Dainų šventę Robertas Verba sumanė parodyti, kaip dalyviai renkasi, repetuoja, ruošiasi šventei, laukia jos. Tai, kaip ir „Šimtamečių godos“, vienas Roberto Verbos šedevrų. Šio linksmo filmo sukūrimo istorija itin dramatiška, bet apie bus papasakota prieš seansą.

Filmus pristatys režisierius Audrius Stonys ir kino kritikė Rūta Oginskaitė, parašiusi apie Robertą Verbą knygą „Nuo pradžios pasaulio“ (2010, „Aidai“). Kol knyga spausdinama, Piano.lt  kiemas bus dekoruotas iš spaustuvės atvežtais, dar dažais kvepiančiais būsimo leidinio spaudos lankais su Roberto Verbos ir jo kolegų nuotraukomis.

Nuotraukose - režisierius Robertas Verba; filmų "Šimtamečių godos" ir "Gyvenu Ėriškėse" kadrai.

Nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus.