Marijonas Giedrys (1933.03.16 - 2011.05.24) 

 

M. Giedrys gimė Kaune. Mokėsi Maskvos kino institute, garsaus  kino režisieriaus ir pedagogo  Sergejaus Gerasimovo mokinys.

 

1960 metais debiutavo kine, sukūręs novelę ,,Mums nebereikia“ (pagal J.Baltušio novelę) garsiam novelių filmui ,,Gyvieji didvyriai“ (pagrindinis prizas Karlovy Varų kino festivalyje), dirbo V.Žalakevičiaus filmo ,,Vienos dienos kronika“  antruoju režisieriumi . Stipriai ,,sukalto“ siužeto šalininkas. Jo filmuose visada ryškus dramatinis konfliktas, didelis dėmesys intrigai. Ekranizavo XX septintojo, aštuntojo dešimtmečio rašytojų kūrinius. Filmai ,,Perskeltas dangus“ ir ,,Nesėtų rugių žydėjimas“ sukurti pagal Vytauto Bubnio kūrinius, ,,Sūnus palaidūnas“ pagal Raimondo Kašausko ,,Žaliuojančias kalvas“. ,,Herkus Mantas „ ir ,,Vyrų vasara“ sukurti pagal Sauliaus Šaltenio scenarijus. 

 

M.Giedrys sukūrė  pirmą ir kol  kas paskutinį reikšmingą lietuvišką istorinį filmą ,,Herkus Mantas“ apie , žymiausią didžiausio XIII amžiaus prūsų sukilimo vadą.  Šis filmas pelnė prizą Sąjunginiame kino festivalyje, jo autoriams buvo įteikta Valstybinė premija, jis buvo rodytas  Sovietų Sąjungos ekranuose.Tuomet jį pasižiūrėjo net virš 16 milijono žiūrovų.

 

,, Žiūrovui įdomu žiūrėti tuos filmus, kuriuose yra  nežinojimo, atradimo momentas, kai iki filmo pabaigos jam nėra aišku kaip pasisuka viena kita situacija ar pasielgtų personažas Bet išskirdamas didžiulę reikšmę siužeto plėtotei, nenoriu pamiršti  herojaus charakterio psichologizavimo Juk į vaizduojamus įvykius filme mes įsijaučiame tik tada, kai pažįstame herojus, suvokiame jų dvasines paskatas, jų  elgesio motyvus.“

 

M. Giedrys (iš interviu ,,Kinas“ 1983 Nr.6)

 

,,Noriu kurti filmus apie tai, ką gerai žinau ir tokią medžiagą atrandu lietuvių rašytojų knygose. Atidžiai seku lietuvių literatūrą, kai kada skaitau net rankraščius, nors žinau, kad nebūtinai viską ekranizuosiu. Tai padeda pajusti bendras idėjines nuostatas, konkretizuoti problematikos bruožus, susivokti , kas mums dabar aktualiausia.“ 

 

M. Giedrys (iš interviu ,,Kinas 1985 Nr.7 )

 

,,... M.Giedrio filmai, kur dramatiškose ,,ribos“ situacijose, kai herojus atsiduria  ties mirties ir gyvybės slenksčiu, ekraną užplūsta lyrinis srautas, pakeldamas filmo ,,temperatūrą“ ir jo skambesį iki tragedijos lygio. Paskutiniame beviltiškame ir nelygiame mūšyje plačiakampe optika nufilmuoto Herkaus Manto judesiai staiga pereina į rapidą. Iškėlęs kalaviją ir peilį,, jis lyg kažkokiam kitam pasauly plaukte plaukia vienas prieš atlekiančių kryžiuočių būrį. Taip Manto žuvimas virsta simboliu, bylojančiu apie prūsų tautą, kurią stipresnis priešas sunaikino, bet nenugalėjo.“

 

Laimonas Tapinas ,,Prie gyvybingos versmės“ - ,,Lietuvių kino menas šiandien“, ,,Mintis“, 1981

 

,,Amerikoniškoji tragedija“  - ne toks jau dažnas laimingas pavyzdys, kai filmo idėją, pirminį autorių  sumanymą taip tiksliai pagauna ir realizuoja visas autorių kolektyvas. Sunku pasakyti, kur šiame kūrinyje riba tarp režisieriaus minties  ir vaizdinio stiliaus, toks jis išbaigtas ir visom prasmėm sinchroniškas.“ 

 

Neringa Jonušaitė  ,,Kinas“ 1981 nr.12

 

Parengė Izolda Keidošiūtė

 

Juozo Matonio nuotr.