Lietuviškų akcentų buvo ir konkursinėje programoje. Joje parodytas lietuvės Birutės Sodeikaitės lėlinės animacijos filmas „Palaimintas“, kurį autorė sukūrė Kanadoje. Birutė Sodeikaitė pasakojo, kad scenarijus paremtas įvairiais interviu su vyrais, kurių buvo klausiama, ką reiškia būti tėčiu, kokie pasikeitimai įvyksta gyvenime tapus tėčiu. 

Lietingos, šaltos ir lietuviškai niūrios vasaros vidurdienį susitinku su Laura Almantaite – animacijos, dokumentikos ir virtualiosios realybės projektų prodiusere, aukštojo mokslo institucijoje dirbančia pedagoge bei tarptautinio animacinio kino festivalio BLON vadove ir įkūrėja. 

Ir kai rečitatyvu Kostas sako eiles triukšmingame fone, ryškėja kartų kova su viena amžinai pralaiminčia puse. Artistas tai žino, ir jo veide atsiranda nuolankumo šešėlis. Juo paveikiau tai, kai iš esmės matei kitokį, nors nebūtinai fasadinį veidą.

Kada paskutinį kartą verkėte? Laikais, kai savistaba vis gajesnė, šis klausimas bemaž nuvalkiotas, bet artimiausias kartas – jau labai nuoširdžiai kalbant – gali būti kine. Į didžiuosius ekranus sugrįžta lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ programa „Trumpas kinas. Pasiklydę laike“, pristatanti penkių režisierių žvilgsnius į tautinę tapatybę, atmintį ir ilgesio formas.