“Išvardykite Abraomo vaikus atbuline tvarka”

lfc.lt
2015 birželio 21 d.

Rugsėjo  4 d. Lietuvos kino teatruose bus pradėtas rodyti naujausias režisieriaus Algimanto Puipos vaidybinis ilgametražis filmas „Edeno sodas“. Nuosekliausias lietuvių literatūros skaitytojas tarp kino režisierių, ištikimiausias nacionalinės prozos ekrane interpretatorius A. Puipa ir šįkart lieka ištikimas sau - „Edeno sodas“ yra laisva Janinos Survilaitės romanų „Vila Edelveisas“ ir „Pašnekesiai su Helvecija“ kino variacija, kuriai režisierius pats parašė scenarijų.  Aktoriai Juozas Budraitis, Viktorija Kuodytė, Gražina Balandytė, Vaiva Mainelytė, Povilas Stankus, Vytautas Paukštė, Vidas Petkevičius, Danutė Juronytė, Nijolė Narmontaitė, Saulius Kizas, Janina Lapinskaitė, Oneida Kunsunga ir daugelis kitų vaidina utopinę ir ironišką režisieriaus viziją, kurioje ekonominė gerovė į Lietuvą traukia imigrantus, o turtingi lietuviai iš viso pasaulio grįžta į tėvynę praleisti gyvenimo saulėlydžio.LFC skaitytojams siūlome keletą scenarijaus epizodų ir Algimanto Puipos komentarą:

-- Kai perskaičiau J. Survilaitės romanus apie prabangų gyvenimą ir senatvę Šveicarijoje, pagalvojau  kaip  tai tolima mums. Ir tą pačią akimirką  - bet kodėl gi neperkėlus veiksmo į Lietuvą? Reikia sukurti tai, ko nėra. Turtuoliai lietuviai sugrįžta į Lietuvą numirti, o juos aptarnauja imigrantai. Štai toks Edeno sodas. Kita priežastis parašyti scenarijų pagal minimus romanus buvo ta, kad labai norėjau  suburti filme vyresnės kartos aktorius. Tarp jų žiūrovas pamatys ir tuos, kurie net nebeprisimena kada buvo užlipę ant scenos, ir scenos meistrus, beveik neturinčius patirties vaidinti prieš kamerą... Man norėjosi keliauti su jais į tą laikotarpį, kuris neišvengiamai laukia kiekvieno iš mūsų. Bent jau po dalį manęs yra kiekviename šių personažų, su visais labiau ar mažiau susitapatinu. Norėjau ištirpti juose, pamatyti save lyg iš šalies. Tokie buvo pirmieji motyvai ir impulsai kurti šį filmą. Kai pradėjome filmuoti, visi labai artimai bendravome, viskas tapo priklausoma ne tik nuo mano sumanymo, bet  ir nuo filme vaidinančių aktorių patirčių, būsenų, net ligų. Scenarijus pradėjo šiek tiek keistis - tiesiog pajutau, kad kažkurie dalykai scenarijuje vieną ar kitą aktorių žeidžia. Matydavau, kad kai kurie aktoriai labai susitapatina su personažais, tiesiog  tampa jais. Turėjo būti labai linksmas filmas. Didelė jo dalis ir liko tokia. Tačiau filmavimo metu susidūriau su daugybe etinių pasirinkimų, kurie įnešė pataisų. Galų gale, atsirado balansas tarp graudulio ir humoro, dramatizmo ir paradoksų. 

                        

Kelios scenos iš filmo „Edeno sodas“ scenarijaus  

INT. VILA „EDENO SODAS“/PALATA.  DIENA.

Marija Keler sėdi supamojoje kėdėje, galvą patogiai padėjusi ant atlošo ir klausosi muzikos. Į duris pabeldžia vyr. sesuo Agnė. Marija Keler nereaguoja.

Agnė

- Ar viskas gerai, ponia Marija ? Kodėl neinate  pietauti? 

Marija Keler

- Prašau netrukdyti. Dabar sėdžiu operoje ir klausausi Aidos arijos.

Agnė

- Kokioje operoje jūs sėdite, ponia?

Marija Keler  

- Sidnėjaus. Tai gražiausias operos teatras pasaulyje. Aš jį labai mėgstu. Netrukdykite man klausytis...

Agnė                                                                                                                                   

- Kai pasibaigs spektaklis, ar tikrai žinosite, kaip grįžti? Blogiausiu atveju patarčiau  išsikviesti taksi...

EXT. VILA „EDENO SODAS“/TERASA. DIENA.  

Terasoje sėdi Mileris ir slaugytoja  Abeka. 

Dominykas Mileris 

- Baisu, tas, kas išgalvojo žmogui tokį gyvenimą buvo visiškas beprotis. Ką aš čia veikiu, Abeka? Kas mano bendraminčiai, draugai? Šitie nusenėliai? Visi jie pavirtę  belytėmis būtybėmis, ligų sinonimais: Parkensonais, Alcheimeriais, Artritais, Sklerozėmis... Čia rojuje nesvarbi kilmė, žmogaus praeitis, nugyventas gyvenimas. Niekas nekovoja dėl aukštų pareigų, titulų... Neliko tarp jų korupcijos, pavydo, arogancijos. Silpnaprotystė – vienintelė guodžianti jų esamos padėties aplinkybė. Ideali tvarka, kaip kapinėse.  

Mileris švelniai paima Abekos ranką.

Dominykas Mileris                   

- Abeka, mieloji, turiu slaptą planą. Pradedu jį įgyvendinti. Tu turi man padėti.

Abeka                                                                                                                                             

- Ką turėčiau dėl jūsų padaryti, pone advokate?

Dominykas Mileris

- Tai, ką dabar pasakysiu – paslaptis. Mūsų paslaptis. Prisiek, kad neišduosi manęs.

Abeka

- Gerai, advokate, galite pasitikėti manimi. Prisiekiu. Tai koks tas planas?

 

Dominykas Mileris

- Aš nutariau pabėgti iš šito kalėjimo. Ir norėčiau, kad tu bėgtum kartu su manimi. Ar sutinki?

Abeka

- Advokate, tai labai rimtas pasiūlymas. Kad sutikčiau, turiu daugiau žinoti apie jūsų paslaptingą sumanymą.

Dominykas Mileris

- Didžiausia paslaptis yra ta, kad aš  iš savo kambario  pradėjau kasti  tunelį į laisvę.

Abeka

- Geras... Ir stipriai pasistūmėjote  į priekį?

Dominykas Mileris

- Tai tik pradžia ir man reikia jūsų pagalbos.

Abeka

- Ir ką aš turiu daryti? Rausti tunelį?

Dominykas Mileris

- Sunaikinti įkalčius. Po stalu pastačiau du maišelius su žemėmis. Juos reikia nepastebimai išpilti. Rytoj sutartoje vietoje paliksiu naujus maišelius. Turime skubėti ir elgtis atsargiai.

Mileris pabučiuoja Abeką į skruostą. Atsikelia eiti.

Abeka

-  Advokate, čia kažkoks žaidimas?

Mileris nusišypso, atsako ne iš karto.

Dominykas Mileris

- Suprask kaip nori, mieloji... tai komercinis pasiūlymas. 

 INT. VILA „EDENO SODAS“/PALATA NR.6. DIENA.

Monika Linkus, aprengta juoda šilko suknele, sėdi odiniame krėsle. Ponas Zigmundas grakščiai pasilenkia, pabučiuoja Monikos ranką.  Vyr. sesuo Agnė pristumia prie stalo kitą odinį krėslą, paragina poną Zigmundą  atsisėsti.

Agnė

- Linkiu jums malonaus pabendravimo.

Agnė  išeina. Zigmundas paima Monikos ranką ir žiūri į akis.

Monika Linkus

- Nežiūrėkite taip į mane, pone Zigmundai... Netyrinėkite mano raukšlių...  Aš senstu ir stengiuosi nematyti savęs veidrodyje. Anksčiau ar vėliau viskam lemta pasibaigti.

Zigmundas

- Kas dėl senėjimo, tai jūs atrodote nuostabiai. Tokios moterys, kaip jūs, Monika, visada turi galimybę pasirinkti, kokio amžiaus joms būti.

Monika Linkus

- Ačiū už komplimentą. Aš iš tų moterų, kurios pačios žino, ko jos vertos. Su amžiumi pasidariau melancholiška ir sentimentali. Melas ir išdavystės persekioja mane visą gyvenimą. Neišmokau apsisaugoti. Mano veidas senas ir negražus. Tik visi manęs gailisi ir nesako tiesos.

Zigmundas

- Tiesa yra ta, kad negražiame veide labiau nei gražiame matyti individualybė be poezijos.

Monika

-  Ar tai komplimentas?

Zigmundas

- Tai įrodymas, kad ne visi jūsų gailisi ir nesako tiesos.

Monika

- Koks žiaurus suaugusiųjų pasaulis.

VILA „EDENO SODAS“/PROCEDŪRŲ KABINETAS. VAKARAS.

Slaugytoja Linda  vonioje prausia Arno Titenį.

Arno Titenis

- Kokios švelnios jūsų rankos. Aš taip pasiilgau artumo, paprasto žmogiško artumo. Kaip norėčiau nors kartą užmigti lovoje, padėjęs galvą jums ant peties, mieloji Linda. 

Linda paprašo pono Titenio atsistoti. Uždengia jo vyriškas grožybes rankšluosčiu. Muiluoja nugarą, pečius.  

Linda                                          

- To neleistų pensionato administracija, pone. Mane iš karto atleistų iš darbo.

Arno Titenis

- Žinau, kad labai pasenau, tapau nuobodus... Jums neįdomu su manimi, ponia Linda.

Linda

- Netiesa, jūs labai puikiai orientuojatės, jūsų atmintis dar nei kiek nepavargusi.

Arno Titenis 

- Aš pavirstu  sena daržove, mieloji Linda, pelėsiu, kaip sako šokoladinė karalaitė Abeka. Pavirstu Faustu, kuriam nėra kam parduoti savo sielos ir vėl tapti jaunu.

Linda plauna  jo  žilus plaukus.

Linda

- Jūsų amžiuje  jūs dar visai patrauklus vyriškis.

Arno Titenis

- Žinote, aš nesu toks jaunas, koks buvau septyniasdešimties. Tačiau ne toks senas, koks būsiu devyniasdešimties. Mieloji Linda, pasakykite panelei Simonai, kad nepirktų man bilieto į Kopenhagą. Aš viską seniai supratau... Kiekvienoje mano paskaitoje – tie patys veidai... kur aš bebūčiau. Vienoje, Maskvoje, Tokijuje... Tos kelionės – placebas. Jūs visi norite man padėti.  Aš nepykstu – tai šventa apgaulė.

EXT. VILA „EDENO SODAS“/PALATA   . VAKARAS

Ant stalo dega žvakė. Marija Keler iš komodos  išsitraukia  medinę dėžutę. Atidaro. Išima vyriškio gipsinę pomirtinę kaukę. Padeda ant juodo aksomo. Užsirūko. Glosto gipsinę kaukę. Vyr. sesuo Agnė įeina su vaistų padėklu.

Agnė

- Jums labai nesveika tiek daug rūkyti. Žvakės ir cigaretės sunaikina kambaryje deguonį. Ponia Marija, jus vėl ims kamuoti kosulys.  

Marija Keler tarsi negirdi Agnės priekaištų. Išpučia dūmų kamuolį. Agnė  žiūri į gipsinį veidą.  

Agnė 

- Čia jūsų vyras?

Marija Keler

- Ne, tik jo pomirtinė kaukė... 

Marija paglosto gipsinį atvaizdą.

Marija Keler

- Toks moterų likimas. Vyrams privalome atleisti. Tiek gyviems, tiek mirusiems. Laukiu susitikimo su Ernestu. Žinau, kad labai apsidžiaugsiu pamačiusi jį danguje, nors jis sėdės su kita.

Agnė 

- Jūsų Ernestas – pats gražiausias angelas... 

Marija Keler 

- Ačiū, Agne. Mieloji, priminkite man, kad atsigulus į lovą pasimelsčiau ir paprašyčiau Dievulio, kad ryte nebeatsikelčiau.  

INT. AUTOMOBILIO SALONAS. NAKTIS. 

Prabangus džipas važiuoja greitkeliu. Jame Benjaminas ir slaugytoja Linda. Jie tęsia pradėtą pokalbį.  

Linda

- Tuo metu man norėjosi vieno dalyko, skubiai ištekėti, kad nebereikėtų grįžti pas motiną...  

Benjaminas

- Taigi jūs ištekėjote ir... 

Linda 

- ...ir būtume laimingai gyvenę, jei  po kurio laiko nebūtų išaiškėję, kad jo  meilė kokainui daug stipresnė nei meilė moteriai. 

Benjaminas 

- Ir jūs grįžote pas motiną?

Linda 

- Ne, aš likau su Ignacijumi... Pavadinkime tai pareigos jausmu. O  šios istorijos pabaigą jūs jau žinote.  

Kurį laiką abu važiuoja tylėdami. Linda žvilgteri į veidrodėlį ir pamato besiartinančias šviesas.

Linda

- Jis mus vejasi.

Benjaminas

- Kas?

Linda

- Mašinos savininkas...

Benjaminas

- Ne, čia ne jis.  Matai..  šviesos užgeso. 

Linda 

 - Vėl užsidegė...

Benjaminas

- Ji mus persekioja.

 

Linda

- Kas?  

Benjaminas  

- Mirtis.  

Linda

- Nejuokinga. 

Benjaminas 

- Su ja neverta juokauti. Kai priartėja – uždega šviesas, kai nutolsta – užgesina. Bet ji visada šalia. Pameni  Kortasaro apsakymą, kai dviese naktį važiuoja  dykuma. Juos persekioja šviesos... 

Girdisi policijos sirena. Linda pažiūri pro langą ir pamato besiartinantį  policijos automobilį.

Linda 

-  Atrodo įkliuvome, Benjaminai. Mūsų kelionė baigėsi... 

Benjaminas 

- Tai puikus nuotykis, mieloji Linda. Elkitės protingai. 

Benjaminas sustabdo mašiną. Policininkas prieina prie  mašinos.  

Benjaminas 

- Ką nors pažeidžiau, pareigūne?

Policininkas prisistato.

Policininkas  

- Norėčiau viena akimi žvilgtelti į jūsų teises. 

Benjaminas  

- Aš jums leisčiau žvilgtelti abiem akimis. Tik teisių aš neturiu.  

Policininkas 

- Pamiršote virtuvėje ant šaldytuvo? 

Benjaminas 

- Būtent, tikriausiai ant šaldytuvo... 

Policininkas  

- Man atrodo jūs turite rimtesnių problemų. Išlipkite iš mašinos!

Benjaminas  išlipa ir mandagiai šypsosi.

Policininkas

- Yra du variantai: arba patikriname jūsų išgerto alkoholio kiekį arba atliekame testą.

Benjaminas 

- Manau, tinkamesnis antras variantas.

Policininkas geranoriškai šypsosi.

Policininkas

- Gerai, išvardykite visus Abraomo vaikus atbuline tvarka.

Benjaminas  įkvėpia oro ir lėtai taria.

Benjaminas

- Sue, Jesbokas, Madiana, Madana, Jeksana, Zamrana. Tai čia nuo moters vardu Ketura. Sara, tikroji Abraomo žmona, pagimdė Izaoką. Tarnaitė  Agara pagimdė pirmagimį Izmaelį, kai Abraomas buvo aštuoniasdešimt šešerių. Atrodo, daugiau vaikų jis neturėjo.  

Policininkas

- Jūs pirmas pažeidėjas, kuris įveikė šį testą. Galite važiuoti, tik lėtai ir atsargiai. Geros kelionės, pone.

Linda klausiamai žiūri į Benjaminą.

Benjaminas

- Viskas gerai. Pasitaikė labai pamaldus pareigūnas. Tokiame amžiuje sėdant prie vairo, pravartu pasiskaityti Bibliją.

Jie važiuoja toliau.

 

Filmo "Edeno sodas" kadruose: Linda - Viktorija Kuodytė, Abeka - Oneida Kunsunga, Dominykas Mileris - Povilas Stankus, Zigmundas - Saulius Kizas, Monika Linkus - Vaiva Mainelytė, Benjaminas - Juozas Budraitis.  

Komentarai