Premjera. Žinutė spalvinga ir gyvybinga, bet nerangi
Pirmiausia noriu pasidžiaugti labai retu įvykiu – atskira trumpametražio animacinio filmo premjera. „Tik įsivaizduok“ (rež. Karolis Kveselis, prod. Mindaugas Jokūbaitis) kūrybinė komanda nusprendė savo filmo gyvenimą pradėti ne kokio nors festivalio programoje, o švęsdami savo kino kūrinio premjerą su draugais ir kolegoms.
„Tik įsivaizduok“ - animacinis filmas apie du moksleivius, berniuką ir mergaitę, kurie pertraukos metu renkasi skirtingas pramogas. Berniukas grimzta mobiliojo telefono ekrane, o mergaitė pasitelkia savo vaizduotę ir sukuria nuostabų nuotykių pasaulį, įtraukdama į jį įvairius kasdieninius savo aplinkos elementus. Šis fantazijų pasaulis kupinas nuotykių, tad net berniukas palaipsniui yra ištraukiamas iš mobiliojo telefono sukelto transo ir pamato, koks nuostabus gali būti pasaulis, jei tik pasitelki vaizduotę. Filmo žinutė yra gana tiesmuka, bet apie ją – vėliau. Nes noriu pasakyti, kokia animacijos raiška buvo naudojama pasakojant šią istoriją.
Įdomu pastebėti, kad CGI animacijos technika sukurtus lietuviškus animacinius trumpametražius filmus labai retai pamatysi. Tai keista, nes labai tikėtina, jog šia technika Lietuvoje dirba daugiausia profesionalių animatorių; pasitelkiant ją dažniausiai yra įgyvendinami komerciniai (ne meniniai) projektai. Taigi, faktas, kad šią techniką retai naudoja meninę animaciją kuriantys žmonės, tikrai nėra susijęs su talentų stoka šalyje. CGI technika turi savo stiprybių (lyginant su kitomis animacijos technikomis) ir labai džiugu pamatyti, kaip jos atskleidžiamos filme.
Svarbi aplinkybė, kad „Tik įsivaizduok“ yra režisieriaus debiutinis darbas, tačiau animacijos įgyvendinimo kokybei sunku rasti rimtesnių priekaištų. Režisierius filme puikiai išnaudoja animacijos mediją pristatant du pasaulius - spalvingą ir gyvybingą tikrovę bei nuotykių ir pasigėrėjimo vertą fantazijų pasaulį. Sprendimas naudoti skirtingus stilius įvairiems vaizduotės lygiams suteikia žavesio ir išlaiko dėmesį.
Visgi, animacija nėra be trūkumų ir visi jie susiję su naratyvu. Pirmiausia kliūva nerangi žinutė, kuri neturi gilesnių poteksčių, pavyzdžiui, „mobilusis telefonas – blogai, vaizduotė – gerai“. Žinoma, griežtai negalima teigti, kad pati žinutė yra neteisinga, tiesiog šios animacijos kontekste pritrūksta gilesnių ar originalesnių problemos atskleidimo būdų. Ir net pats personažų „arkos“, požiūrio į juos atskleidimas yra šiek tiek naivus: atseit, užtenka artimoje aplinkoje kažkam pasirodyti su galinga vaizduote ir mobilieji telefonai praras savo įtakas. Tai mažų mažiausia abejotina.
Kitos, su naratyvu susijusios problemos, kurias dera paminėti, yra šiek tiek neaiškus mergaitės planas, kaip išgelbėti berniuką nuo telefono ekrano (jį galima suprasti kaip planą nusilaužti medžio šaką ir fiziškai išmušti aparatą moksleiviui iš rankų). Kodėl jo iš viso reikėjo? Istorija juk vystosi ir be šios plano dalies.
Apibendrinant, noriu pasakyti, kad „Tik įsivaizduok“ puikiai pademonstruoja, jog režisierius labai gerai suvokia animacijos meno išraiškos galimybes sukurti įtraukiančius pasaulius. Dar daugiau, būtent animacijos segmentuose, kurie rodo vaizduotės pasaulius, režisieriaus darbas yra stipriausias. Taigi, debiutas pavyko, bet ateityje linkiu įgyvendinti sudėtingesnį pasakojimą.
