Kino teatre. Sukrečianti ir tauri Auroros istorija

Gruodžio 5-tą dieną, „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre įvyko „Sielų Aukciono. Neįtikėtinos Auroros Mardiganian istorijos“ filmo premjera. Bendros armėnų, lietuvių ir vokiečių gamybos projektas pelnė net 8 apdovanojimus kino festivaliuose. Hibridinis dokumentinis-animacinis filmas pasakoja apie armėnės Auroros išgyvenimus Armėnijos genocido laikotarpiu. Būdama vos 14-os metų, mergina neteko savo šeimos, bėgdama nuo tuometinio Osmanų imperijos teroro Aurorai pavyko išsigelbėti. Ji papasakojo pasauliui armėnų genocido įvykius, pagelbėjo daugeliui armėnų. 

Siužetas

Šokiruojanti Auroros istorija prasideda nuo jos šeimos ir armėnų kultūros pažinties. Aurora gimė Rytų Anatolijoje (šiandien priklausanti Turkijai) 1901 m., gausioje armėnų šeimoje. Filme stebime šeimos veiklas ir pokalbius, kurie atskleidžia armėnų tradicijas bei papročius: armėnų tautosakos pasakas inscenizuoja vaikai savadarbių lėlių teatre; rodomi tautiški rūbai; namų daiktų ornamentika ir kt. Aktorės Anzhelikos Hakobyan, įgarsinusios Aurorą, balsas švelniai ir nuoširdžiai pasakoja apie kasdieninį merginos gyvenimą. Pristatomas ambicingas, kilnių ir gražių tikslų kupinas 14-metės portretas, kuris netrukus sugriūva ir tampa tikru netikėtu košmaru. 

Į Auroros namus atvyksta šeimos draugas, kuris praneša, jog artėja karas ir pataria šeimai bėgti toliau nuo Osmanų imperijos. Tačiau tėtis nesutinka ir nepasiduoda gąsdinimams, jis teigia –  jei mirs, tai mirs savo namuose. Taigi, taip ir nutinka – netrukus atvyksta turkų kariai ir išsiveda tėtį bei brolį sušaudymui. Motina su vaikais lieka namuose, tačiau turkai neužilgo atvyksta išsivesti ir jų mirties žygiui.    

Aurorai tenka keliauti smėlėtais ir įkaitusiais kalnais, kol galiausiai likusieji šeimos nariai nužudomi tiesiai priešais jos akis, ji lieka visiškai viena. Aurora buvo labai jauna ir išvaizdi mergina, turkai jos nežudė, nes siekė parduoti pasiturintiems sultonams kaip vergę. Tačiau nepaisant nužudytos šeimos ir, atrodo, nelikus valios gyventi, Aurora visgi nepasiduoda ir pabėga iš Osmanų imperijos pančių bei vergijos. 

Mergina po kelių metų sugrįžta į savo gimtinę, kurioje ji sutinka anksčiau minėtą šeimos draugą, jis jai praneša apie dar likusį gyvą jos dėdę. Merginos užsispyrimas ir ryžtas kovoti dėl savo tėvynės ją atveda prie tikslo – susitikusi su dėdė, ji išvyksta į JAV, per Rusiją ir Norvegiją. Atvykus į JAV, Niujorką, merginai netikėtai atsiveria durys į Holivudo kino industriją. Aurora tampa filmo „Sielų aukcionas“ pagrindine aktore. Tačiau visus žiaurumus tenka „pergyventi“ iš naujo. 

Filmo „Sielų aukcionas“ tėra išlikę tik 18 min. ir ,kaip Aurora sakė filme, – amerikiečiai jį žinoma „sušvelnino“ ir parodė turkus, kaip labiau civilizuotus žmones. Tačiau tuo metu kai filmas pasirodė didžiuosiuose ekranuose ir apkeliavo ne tik beveik visą Ameriką, bet ir keletą Europos šalių, jis išgelbėjo begales armėnų pabėgėlių, Amerika pradėjo finansuoti nukentėjusią šalį ir įkūrė joje stovyklas, kad žmonės galėtų atsistoti ant kojų. Galime teigti, jog Aurora išgelbėjo savo tautą nuo išnykimo, nes iki pirmojo 1919 m. „Sielų aukciono“  filmo pasaulis nieko nežinojo apie armėnų genocidą. 

Animacinė dokumentika

Animacinė skaitmeninės iškarpos (digital cut out) technika su rotoskopijos elementais puikiai perteikia Auroros istorijos tikroviškumą bei realaus gyvenimo detales. Armėnų aktoriai suvaidino filmų scenas žaliame fone, o animatoriai juos apipaišė ir iškarpė, todėl animacijos judesiai yra natūralūs. Kaip teigia pagrindinis filmo iliustratorius Gediminas Skyrius – pirminė idėja buvo personažus piešti eskiziniu stiliumi, lyg tai būtų fragmentiški prisiminimai iš Auroros užrašų knygutės, jos eskizai. Tačiau vėliau nuo šios idėjos animatoriai nutolo. Nepaisant to, tikrosios Auroros archyviniai interviu kadrai leidžia susipažinti su pačia Aurora, tai filmui suteikia dokumentalumo bei autentiškumo. Žvelgiant į Aurorą ir klausantis jos istorijos detalių, kurias režisierė Inna Sahakyan jungia su animacija, vizualiai išgyvename jos prisiminimus kartu su ja. Taigi, tikroviška animacija nukelia į Rytų Anatoliją, kurioje sekame merginos kelionę, o archyviniai Auroros kadrai tik papildo pasakojimo detales bei paveikia dar stipriau, nes primena, jog visa tai - tikra istorija. 

Armėnų genocido įrodymų yra išlikę labai nedaug, Turkija iki šiol jo nepripažįsta. Šis filmas suteikė galimybę kažkam susipažinti, o kažkam prisiminti šią istoriją. Aurora, pasiryžusi iš naujo suvaidinti savo gyvenimą Holivudo filmui, išgelbėjo tūkstančius gyvybių ir padėjo išlikti savo tautai. „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ tęsia Auroros palikimą – jos taurų gyvenimo pasakojimą ir nepasidavimą Osmanų imperijai bei nuolatinį išsilaisvinimo siekį. 

Artimiausi seansai Vilniuje, Senamiesčio "Pasakoje" gruodžio 20 d. 18.15 val., gruodžio 25 d. Paupio "Pasakoje" 13.45 val. ir 26 d. 13.30.