Prieš premjeras. "...tiesės" ir "Zero" netrukus bus atiduoti žiūrovų teismui

Parengta pagal Lfc.lt ir "AXX" inf.
2006 rugsėjo 1 d.

Už savaitės, kitą penktadienį rugsėjo 8 d. 19 val. pradėsime žiūrėti, kuo gi baigėsi pirmas, praėjusiais metais sumanytas, vienų piktai vadinamas „piaro produktu“, kitų – bandymu reanimuoti lietuvišką kiną, trečių – tiesiog nepriklausoma nuo valstybinio finansavimo alternatyva, lietuviško kino festivalis-konkursas AXX, kurio tema buvo “Grožis ir geismas”. Šis „AXX“ etapas turėjo baigtis vienu pilnametražiu filmu, bet žiūrovai išvys du ilgo metražo filmus. Juos sukūrė Kęstutis Gudavičius ir Emilis Wėlyvis, kurių trumpametražiai filmai pirmuosiuose „AXX“ etapuose buvo arba entuziastingiausiai, arba kontraversiškiausiai sutikti.

 

“Esu labai sužavėtas, nes abu režisieriai viršijo mano lūkesčius. Planas sukurti tik vieną pilnametražį filmą buvo todėl, kad netikėjau kūrėjais ir finansai buvo pernelyg maži. Tačiau abiejų komandų pasiaukojimo, susitelkimo ir tikėjimo dėka žiūrovai išvys du labai skirtingus, tačiau vienas kito vertus pilnametražius filmus, nes tiek vienas, tiek ir kitas yra verti rodyti atskirai. Todėl su pasididžiavimu ir didele pagarba kūrėjams atiduodame abu filmus žiūrovų teismui”, - sakė festivalio-konkurso įkūrėjas ir prodiuseris Mindaugas Vosylius.

 

Filmų biudžetai, anot šiandien LTV "Labo ryto" laidoje prasitarusio Mindaugo Vosyliaus - "gėda sakyti" - po 40 tūkst. litų.

 

Priminsime, kad mūsų tinklalapyje šią vasarą būtent Mindaugas Vosylius išprovokavo nemenką diskusiją apie kino Lietuvoje finansavimą, apie lietuviško kino adresatą, privertė linksniuoti autorinio ir žiūroviško kino sąvokas – šiai temai kol kas nesimato galo, ir, matyt, dėl terminų dar teks ilgai tartis. Beje, būtent žiūroviškumas, o gal tiksliau būtų sakyti, kino masiškas lankomumas buvo vienu pagrindinių sumanyto „AXX“ festivalio tikslų, kurio siekė ir festivalio sumanytojai, ir dauguma „AXX“ filmų režisierių. Kai kurie iš pirmojo „Geismo ir grožio“ etapo filmų sudomino ir užsienio šalių festivalius. Į šiųmetinio tarptautinio Karlovy Varų festivalio programą „Nepriklausomųjų forumas“ buvo atrinktas Šarūno Mikulskio „Cenzūra“, tęsiantis keliones po tarptautinius festivalius, į rugsėjo mėnesį vyksiantį NVS ir Baltijos šalių festivalį „Kinošokas“Anapoje (Rusija) atrinkti rež. Artūro Bukausko „Erotomoto“ (filmas dalyvaus trumpametražinių filmų konkurse „Šort-šok“) ir Kęstučio Gudavičiaus „Normali pora“ ( filmas pakviestas į informacinę programą „Atviros durys“).

 

Dviejų rugsėjo 8 d. „žiūrovų teismui“ atiduodamų „AXX“ filmų „Keturios susikertančios tiesės“ ir „Zero“ režisierių ne tik braižas skirtingas, bet ir į kino teritoriją jie atėjo labai skirtingais keliais.

 

„Keturias susikertančias tieses“ sukūręs Kęstutis Gudavičius savo trumpametražiais filmais „Normali pora“ ir „Perspektyvi pora“, prisistatė, kaip šmaikštus, pastabus žmonių tarpusavio santykių stebėtojas, ironiškų epizodų mozaikų kūrėjas. Jis studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje televizijos ir kino režisūrą.

 

“Kine man šiuo metu svarbu, kad pasakojama istorija būtų maksimaliai įtraukianti, paveiki ir, be abejonės, aktuali. Galima pasakoti lengvai suvokiamu, žaismingu tonu, bet kinas turi ne tik linksminti, suteikti pramogą, bet ir subtiliai analizuoti skausmingus mūsų dabarties reiškinius”, - sakė Kęstutis Gudavičius prieš veik metus pasirodžiusio jaunųjų režisierių “Manifesto”, po kuriuo pasirašė, palydinčiame CV.

 

Valandos trukmės „Keturios susikrtančios tiesės“ pasakos apie dvi sutuoktinių poras,  neišvengiamai artėjančias prie skyrybų. Nesugebėdamos savarankiškai išspręsti savo kartais rimtų, kartais absurdiškų ar komiškų problemų, jos keliauja į mistiškąją varpo piramidę, pas nūnai madingą baltų žynį. Po ilgos ir komplikuotos kelionės, pasiekus žynį, atliekamas paslaptingas ir magiškas ritualas, kuris priartina poras prie stebuklingo visų problemų sprendimo. Tačiau viskas, net ir pačiam žyniui, pakrypsta labai netikėta linkme.

Filmas anansuojamas kaip absurdo komedija su siaubo, “action adventure”, bei magiškojo realizmo žanrų priemaišomis. Bus derinami ir įtempti, rimti personažų psichologiniai karai, ir lengvas komizmas, ir įtampos kupinos veiksmo scenos. O visa tai apipainiojama gausiais specialiaisiais efektais.

 

Herojus vaidina Algirdas Latėnas, Darius Gumauskas, Daiva Jovaišienė, Mindaugas Lungis, Judita Zareckaitė, Algis Ramanauskas-Greitai ir kt.

 

Vienas iš personažų – Picų išvežiotojas, kurį vaidina Algis Ramanauskas – Greitai – iš „Keturių susikertančių tiesių“ vyks į antrąjį filmą „Zero“. Apie šį, turėjusį sujungti filmus į vieną, herojų Kęstutis Gudavičius sakė: Šis personažas yra dėkingas dėl savo mobilumo ir teikiamos paslaugos. Jo darbas - pristatyti picą ir taip atsirasti įvairiausiose vietose. Ši jo savybė, konstruojant dramaturgiją, yra labai dėkinga jungiamąjam personažui, nes išvežiotojas periodiškai gali atsirasti tai vienur, tai kitur. Konkrečiai mano filme jis įdomus tuo, kad jis sąžiningai ir atkakliai bando atlikti savo darbą. Net patekdamas į dviprasmiškas situacijas, kai sąlygos atrodytų tam yra visiškai netinkamos, jis užsispyręs siekia savo tikslo. Konfrontacijoje su visai kitokias vertybes pripažįstančiais žmonėmis, toks berniuko atkaklumas žiurovams sukels įdomias mintis.  Čili berniukas atliks savo darba – vež picą. Tačiau šis, iš pažiūros kasdienis darbas, tampa iššūkiu, nes adresatas yra labai sunkiai randamoje vietoje. Todėl picos pristatymas virsta į sudėtingą, kupiną pavojų ir įvairių nuotykių kelionę. Kai, galų gale, tikslas pasiekiamas, čili berniukas netikėtai įsipainioja į kulminacinį filmo epizodą ir taip nulemia kitų personažų likimus.Kaip berniuko vaidmeniui Algis Ramanauskas-Greitai gal kiek ir peraugęs, bet vis dėl to šiam vaidmenui tiks. Algis, nepaisant savo gan dviprasmiškos, bet tuo pačiu ir labai žavios charizmos, yra tikrai pakenčiamas aktorius ir, pritaikęs savo ilgametę patirtį, sugebės suteikti picos išvežiotojo personažui unikalių savybių“.

 

Taigi, berniukas Algis Greitai greitai pervažiuos į „Zero“. Filmą sukūrė Emilis Wėlyvis, kurio drastiški, dviprasmiški, prievartos, ribinių situacijų iki kraštų sklidini filmai „Matvaju“ ir „Mazgas“ iššaukė bene daugiausia prešingų reakcijų.

 

„Zero“ autorius Emilis Wėlyvis baigė magistrantūros studijas Lietuvos dailės akademijoje, pas tapytoją Ričardą Povilą Vaitiekūną. Stažavosi Varšuvos meno akademijoje ir tuo metu pamatė pirmuosius Quentino Tarantino filmus. Jis pats sako, kad labiausiai Tarantino filmuose ir apskritai kine jį traukia forma:“Be formos nieko nėra. Jeigu kiną galima užrašyti ant popieriaus, tai jau ne kinas“. Nuo to laiko – tai įvyko prieš šešetą metų - Emilis Wėlyvis nebetapo, o kuria reklamas ir kino filmus. Apie prievartą, kuri yra viena iš pagrindinių jo filmų herojų, sako: „ nemanau tos prievartos nei kultivuoti, nei neigti, nei moralizuoti. Ji man simbolizuoja blogį. Nedaug gilinuosi į personažų išgyvenimus. Man įdomiau istorijos posūkiai, siužeto vingiai, netikėtumai. Įdomu, kai žmogus atsiduria ten, kur nė nemanė atsidursiąs, įdomi jo akistata su kitais“.

 

Pusantros valandos trukmės „Zero“ pasakoja tris skirtingas istorijas: apie jaunuolį, dezertyravusį iš privalomosios krašto apsaugos tarnybos, prasilošusį ritualinių paslaugų firmos savininką ir apie tris smulkius vagis, užsidirbančius apiplėšinėjant “sutranzuotus” vairuotojus. Šių, trijų nieko bendro tarp savęs neturinčių, istorijų herojus finale suveda atsitiktinis įvykis.

 

Dialogus „Zero“ rašė trys autoriai Darius Lukoševičius, Aidas Puklevičius, Jonas Banys - priklausomai nuo kiekvieno jų skirtingos gyvenimiškos patirties ir socialinės filmo personažų priklausomybės.

 

Filme „Zero“ turėsime progą susitikti vienu ryškiausių lietuvių operatoriumi Viktoru Radzevičiumi, pažįstamu iš darbų su režisieriais Romu Lileikiu („Olandų gatvė“, „Anapus“, „K+M+B“, „Saša“), Algimantu Puipa ( „Žaibo nušviesti“„ Vilko dantų karoliai“, „Elzė iš Gilijos“), Rimtautu Šiliniu(„Sala“) ir kt. Pastaruoju metu operatorius vaidybinius filmus filmavo su lenkų režisieriumi W.Grodeckiu („Nepasotinamumas“, „Ko bijo vyrai“, 2003). 

 

 „Zero“ trečias -po „Matvaju“ ir „Mazgo“- bendras Emilio Wėlyvio ir Viktoro Radzevičiaus darbas. Emilis Wėlyvis, paklaustas, kaip pavyko šį reiklų operatorių prisikalbinti dirbti kartu, juokauja: “. Išgėrėm litrą degtinės, pasišnekėjom. Jeigu rimtai – jam patiko scenarijai, idėjos. Jis patikėjo mano ir savo vizijomis. Tarp mūsų, atrodo, nėra neigiamų emocijų“.   

 

Filme „Zero“ vaidina Adomas Stancikas, Andrius Paulavičius, Skirmantas Valiulis, Saulius Siparis, Ramūnas Rudokas, Egidijus Dragūnas ir kt..

 

Abiejų filmų premjeros įvyks Vilniuje, kino teatre „Coca-Cola Plaza“ rugsėjo 8 dieną, 19 val., vėliau filmai atskirai bus rodomi kino teatrų repertuarų programose.

 

"AXX" archyvo nuotraukose: Algirdas Latėnas filme "Keturios susikertančios tiesės"(1), rež. Kęstutis Gudavičius(2), rež. Emilis Wėlyvis(3), Andrius Paulavičius filme "Zero"(4). 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai