Interviu. Režisierius Šarūnas Bartas: meno kūrinio poreikį skatina noras pamatyti pasaulį iš šalies

Parengė Romas Zabarauskas
2010 kovo 2 d.

60-ajame Berlyno kino festivalio "Forum" programoje įvykusi naujausio Šarūno Barto filmo "Eurazijos aborigeno" premjera nustebino režisieriaus gerbėjus pasiketusiu stiliumi – filme mažiau nei ankstesniuose ilgų ir lėtų planų, daugiau dialogų, veiksmo, siužeto. Tačiau Š. Bartą jaudinančios temos ir erdvės išliko tos pačios - posovietinė realybė, vienišas žmogaus gyvenimas.

Filmo pardavimų vadybininkas iš kompanijos "UMedia" Frédéricas Corvez’as buvo nustebintas Berlinalės publikos susidomėjimo Š. Barto filmu. : Ne visus sutalpinom į salę! Pirmą dieną, ir jau netilpo... Tai tikrai buvo siurprizas. Kaip bus toliau, žiūrėsime...”, - sakė vadybininkas.

Pasak jo, "UMedia" - 20 metų su autoriniu kinu dirbanti įmonė, įsigijusi "Eurazijos aborigeno" pardavimo licenziją. Ji ir pristatė filmą Berlyno kino festivalyje. "Šarūną Bartą pažistame jau seniai, bet niekada kartu nedirbome. Šis režisierius - iš tos kino šeimos, kuriai priklauso Leos Carax, Claire Denis. Jų kūrybą mes labai mėgstame. Malonu susitikti su Bartu ir dabar, kai jo filmas šiek tiek kitoks, kai laisvas autorinis stilius susijungia su komerciniu veiksmo filmo žanru, istorija", - svarstė F. Corvez’as.

Berlyne sutikta filmo aktorė Elisa Sednaoui papasakojo, kad lietuvio režisieriaus skambučio sulaukė Niujorke. "Kai supratau, kad filmas išskirtinis, ypatingas, tam tikros formos, tikrai pradėjau norėti Gabrielės vaidmens. Galėjau pasitikėti režisieriaus požiūriu - tai nebus komercinis filmas. Prieš tai nebuvau mačiusi Šaruno Barto filmų, bet man pakako "Septynių nematomų žmonių" treilerio, kad pajusčiau jo stilių. Filmavimas Lietuvoje man buvo pirmas kartas šioje šalyje. Buvo neįtikėtinai įdomu tokiu būdu pažinti šali. Tik šiek tiek sunku bendrauti su žmonėmis. Kalbu daugybe kalbų, bet nekalbu nei lietuviškai, nei rusiškai... Jaučiausi šiek tiek vieniša - Šarunas Bartas išties "pastatė" mane į mano herojės aplinkybes", - trumpai papasakojo aktorė.

 

Po premjeros Berlyne "Eurazijos aborigeno" režisierių Šarūną Bartą kalbino Romas Zabarauskas.

 

- Pradėkime nuo praktinio klausimo. Kaip dirbote su aktoriais?

 

- Darbas su aktoriais - toks pat, kaip ir su kitais filmo kūrybinės grupės nariais. Nors aktoriai, žinoma, išskirtiniai nariai. Su kiekvienu dirbu atskirai, su kiekvienu kalbu taip, kad mane suprastų. Kaip ir gyvenime -  skirtingai kalbame su tėvais ir su draugais. Aktoriai dažniausiai priklauso skirtingoms mokykloms, dirba vadovaujami kitų žmonių, į filmavimo aikštelę jie patenka iš skirtingų pasaulių, todėl kartais jiems nelengva per trumpą laiką adaptuotis.  

 

Bet aktorius pirmiausia yra žmogus, ir jo darbas rodyti save. Aktorius privalo viską, ką daro, jausti, o ne tą jausmą imituoti. Nes imitacijos kine, kur nėra kaip pasislėpti, atrodo kaip melas. Aktoriui sunku, o ir nepatarina daryti to, kuo jis negali patiketi, iš aktoriaus ir negalima reikalauti, kad jis darytų kažką visai sau svetima. Vaidmuo nėra visas žmogus, bet visgi yra jo dalis.

 

- Filme vaidinate ir jūs pats, fiziškai ir dvasiškai nuogas. Nebuvo baisu?

 

- Visą laiką stengiuosi ir privalau būti atviras,  todėl nesijaučiau, kad kažkas būtų kitaip. Ar esu kadre, ar nesu, esmės nekeičia.

 

- Vis dėlto "Eurazijos aborigenas" - kitoks filmas. Čia nebėra tiek daug simboliškų ilgų planų, žmonės daug kalbasi, pasakojama istorija…

 

- Pasikeitimas nėra toks drastiškas. Filmo forma šiek tiek kitokia. Natūralu, kad ji keičiasi. Ir dabar nesakau, kad tekstas būtinas, kaip niekada ir nesakiau, kad jis nereikalingas. Pagrindinę informaciją žmonės perskaito herojų veide, tekstas yra pagalbinė priemonė. Man ir dabar svarbesnė žmogaus veido, kūno kalba, kuri žymiai daugiaprasmiškesnė už tekstą.

 

- Koks impulsas skatina jus kurti? Tarkim, Larsas Von Trieras yra pasakęs, jog filmais bėga nuo savo baimių, Michaelis Haneke bando demaskuoti smurtą populiariojoje kultūroje.

 

- Gal šitas frazes jie sugalvojo tam, kad atsikabintų žurnalistai? Kiekvienas iš jų galėtų pasakyti dar dešimt tokių frazių. Ir ,manau, kiekviena galėtų būti teisinga. Kai pradedi apie tai galvoti, tiesiog kyla mintis "O kodėl ne?".

Bet kokio literatūros ar vizualinio kūrinio poreikis ateina iš žiūrovo noro pamatyti pasaulį iš šalies. Kiekvienas žmogus yra ir socialus, ir tuo pačiu labai vienišas. Atsitraukdamas, pažiūrėdamas iš šono jis suranda savo paties vietą. Tiek natiurmortas, tiek literatūrinės istorijos -  visa tai gyvenimo atkarpos, kitų, panašių žmonių, džiaugsmai ar kančios, kuriuos žiūrovas nori patirti, pats nebūdamas ten.

Vėlgi, skirtingiems žmonėms reikia skirtingų dalykų, skirtingos muzikos, skirtingų filmų, kitaip ir negali būti.  Gaila, kad Lietuvoje ne viską gali pasirinkti - nėra sinematekos, nėra bazės, kurioje būtų galima pamatyti, kas jau sukurta anksčiau... Kino teatrų, palyginus su Skandinavijos šalimis ar net Estija ir Latvija - taip pat mažai.

 

- Man atrodo, kad jūsų filmai kalba apie posovietinę trauminę Lietuvos realybę, kai sugriuvo vertybių sistema, paremta noru būti laisviems, o kitos sistemos nespėjo susiformuoti.

 

- Taip, man iš tiesų svarbu kalbėti apie sovietinę praeitį, apie nenutrūkstantį Lietuvos ryšį su Sovietų imperija (kuri ir dabar yra Rusijos imperija). Mes dar neatsiplėšėme nuo praeities, kai viskas buvo sužlugdyta, ji per daug arti, pasekmės bus jaučiamos žymiai ilgiau, nei mes norėtumėme. Šiame filme man svarbios trys teritorijos, kurios tampa temomis: Rusija, staiga pasikeitusi Europa ir Lietuva, kuri visada visiems buvo ir yra ant tako.

 

- Kokie jūsų ateities planai? Ar greitai pamatysime istorinę "Margirio" dramą?

 

- "Margiris" kol kas atidėtas į šali, kodėl - susilaikysiu nuo komentarų.

 

Kitas stambus projektas - filmas pagal poeto Vinco Giedros vienintelį romaną "Dovydo akmuo". Nusipirkau šią knygą už 99 centus, prieš dvylika ar keturiolika metų, radęs prekybos centre apleistoje dežeje... Šiuo metu kino finansavimas Lietuvoje lyg pristabdytas. Todėl, gal būt, pirmiau įgyvendinsiu kokį mažesnį projektą. "Dovydo akmeniui" - istorinei partizanų kovų dramai - reikalingas solidus biudžetas.

 

Kadrai iš filmo "Eurazijos aborigenas". Pagrindinį Genos vaidmenį filme atlieka Š. Bartas (2). 

Komentarai