Lietuvos meno žmonių kreipimasis į Lietuvos visuomenę, Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę

„Kultūra nėra prabanga, tai – būtinybė.“

Gao Xingjian, kinų rašytojas,

2000 m. Nobelio literatūros premijos laureatas

 „Nematerialinėje ir žinių visuomenėje įvairove grindžiama turtinga Europos kultūra vis dažniau laikoma svarbiu turtu.“, - teigiama Europos bendrijų komisijos 2007 m. komunikate apie Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę.

Lietuvos kultūra atsidūrė pavojingoje situacijoje. Po pastarųjų metų įvykių (abejingas ar neigiamas politikų požiūris į ją, kaip į likutinę šalies ūkio šaką, nenoras atsižvelgti į pakitusią geopolitinę tikrovę, skubotos mokesčių reformos ir menininkų bei šalies piliečių kultūrinių ir kūrybinių poreikių ignoravimas) ne tik kultūros žmonėms tampa nebeįmanoma kurti bei išgyventi iš kūrybos, bet sudėtinga reikštis ir kūrybinėms visos šalies piliečių galioms. Gąsdinamai išaugusi žmonių emigracija, ypač jaunosios kartos – taip pat požiūrio į kultūrą ir į žmogų pasekmė. Kultūra – tai ne vien mūsų visų laisvalaikis ar pramoga, ir jokiu būdu ne prabanga, bet ir mūsų mąstymo, bendravimo, darbo, tarpusavio santykių būtinybė, pagaliau – visos visuomenės kūrybinių galių paspirtis ir garantas, ji skatina pilietiškumą, mažina socialinę ir regioninę atskirtį.

Šią savaitę Lietuvos Respublikos Prezidentė bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas įvardijo kultūrą ir kūrybingumą kaip svarbiausius Lietuvos išteklius. Pritariame šalies vadovės ir Seimo narių raginimui imtis konkrečių darbų, kurie ne tik tenkintų visuomenės kultūrinius poreikius, bet ir ugdytų piliečių kūrybingumą, užtikrintų ilgalaikius pamatuotus sprendimus, skaidrią ir tvarią šios srities plėtrą. Kultūros gyvasties nebeturi lemti dažni vietos ar šalies valdžių keitimaisi, kadencijos, tarppartinės kovos – susitarimai dėl šalies kultūros, kaip ir dėl politinės krypties bei užsienio politikos, turi atitikti ne vienos partijos ar valdančios koalicijos interesus, bet visos visuomenės lūkesčius. Kultūros ministerija iš kultūrą administruojančios žinybos turėtų tapti modernią jos politiką formuojančia bei suskaldytą kultūros sektorių konsoliduojančia institucija, konstruktyvia Kultūros ministerija. Būtent tokio kokybiško jos atsinaujinimo laukiame iš naujo kultūros ministerijos vadovo.

Būtinybė kurti ilgalaikę kultūros raidos strategiją yra seniai subrendusi, tai liudija pasikeitusi realybė. Mes, Lietuvos menininkai bei kultūros vadybininkai, skatiname įstatymų kūrėjus atsižvelgti į gyvybinius šalies poreikius, situaciją, gresiančią kultūros sferai, ir priimti reikiamus įstatymus, užtikrinti Lietuvos kultūros išsaugojimą bei plėtrą, auginti kokybiškai kultūrai reiklią publiką, ugdyti kūrybingus ir kultūrai atvirus piliečius.

Šarūnas Bartas, kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Martynas Budraitis, Oskaro Koršunovo teatro direktorius

Petras Geniušas, pianistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Aidas Giniotis, teatro režisierius

Asmik Grigorian, operos dainininkė

Almantas Grikevičius, kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Dalia Ibelhauptaitė, operos režisierė

Audronis Imbrasas, Menų spaustuvės direktorius

Audrius Jankauskas, Meno forto direktorius

Vaidas Jauniškis, teatro kritikas

Audrys Karalius, architektas

Rolandas Kazlas, aktorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Ulijana Kim, kino prodiuserė

Oskaras Koršunovas, teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Kęstutis Kuizinas, Šiuolaikinio meno centro direktorius

Birutė Letukaitė, choreografė, Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė

Audronis Liuga, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro direktorius

Arūnas Matelis, kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Edgaras Montvidas, operos dainininkas

Kęstutis Navakas, poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Eimuntas Nekrošius, teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Sigitas Parulskis, rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Jūratė Paulėkaitė, scenografė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė

Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė

Algimantas Puipa, kino režisierius

Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Audrius Stonys, kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Sigutė Stonytė, operos dainininkė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė

Robertas Šervenikas, dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Jonas Vaitkus, teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Kristijonas Vildžiūnas, kino režisierius

Rokas Zubovas, pianistas

Audra Žukaitytė, Oskaro Koršunovo teatro vadybininkė