Premjeros "Scanoramoje". "UB Lama", "Kalėdaitis". "Mano senelis", "Rendezvouz", "Super M nuotykiai"

Parengta pagal "Scanoramos" inf.
2011 lapkričio 19 d.

Vilniuje ir Kaune vykstančiame Europos kino forume „Scanorama“ šiandien, lapkričio 19 d. 17 val.. Tai antra programos „Jauna Lietuva trumpai“ dalis, rodoma Vilniuje, „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre. Apie ką filmai ir kas jų autoriai?

 

„UB Lama“ (50 min.)

Dvylikmetis mongolų berniukas Galaa su mama Byamba ir jaunesniuoju broliu Turu gyvena pakrypusioje jurtoje Ulan Batoro pakraštyje. Galaos tėtis mirė prieš dvejus metus, palikdamas šeimą visiškame skurde. Vaikas bando išgyventi pardavinėdamas cigaretes turguje, tačiau jo mama turi kitą idėją: ji nusprendžia, kad jis turėtų tapti budistų vienuoliu – lama. Vienuolynas – vienintelis būdas Galaai išvengti skurdo ir įgyti išsilavinimą. Pamažu šia svajone užsikrečia ir pats Galaa. Jis pradeda lankytis viename iš labiausiai disciplinuotų Mongolijos vienuolynų (Pethub) ir bando į jį patekti. Tačiau, kad butų priimtas, Galaa turi gauti vienuolyno lamų sutikimus ir palaiminimus bei daug mokytis. Galaa nori tapti vienuoliu, bet jis išdykęs ir problemiškas vaikas. Ar šios charakterio savybės nesutrukdys jam pasiekti savo tikslo?

"Nepretendavau kurti filmo apie Mongoliją, nors praleistos dienos mongolų šeimoje, pramokta kalba man leido neblogai pažinti šią šalį ir jos žmones. Kur kas labiau suintrigavo berniuko istorija, kuri man atrodė nepaprastai įdomi, žmogiška ir universali, todėl stengiausi būti šalia Galaos jo kryžkelėse. Mane visada domino žmogaus svajonių ir esminių gyvenimo pasirinkimų ryšys su socialine padėtimi ir ar visi galime vienodai puoselėti savo svajonę. Tačiau iki šiol negaliu atsakyti į klausimą, ar vienuolynas Galai buvo pragmatiškas planas ar tik naivus vaikiškas noras,“ – sako režisierė Eglė Vertelytė.

E. Vertelytė (g. 1983 m.) baigė istorijos studijas Vilniaus universitete, tęsė mokslus Europos kino koledže Danijoje, kur sukūrė pirmuosius trumpametražius filmus. Grįžusi į Lietuvą dirbo Nacionalinėje televizijoje ir bendradarbiavo su studija „Nominum“ įvairiuose dokumentinio kino projektuose. 2009–2010 metus Eglė praleido Mongolijoje, kur dirbo universitete, savanoriavo nevyriausybinėse organizacijose ir kūrė dokumentinį filmą „UB Lama“. Šiuo metu Eglė mokosi scenarijaus rašymo Didžiosios Britanijos Nacionalinės kino ir televizijos mokyklos magistrantūros studijose.

"Kalėdaitis“ (9 min.)

Devynmetė Aida eina Pirmosios Komunijos. Ji persižegnoja... kaire ranka. Įpykęs kunigas Jonas puola mergaitę auklėti. Po tokio nemalonaus viešo pažeminimo ji, rodos, niekada nebenorės grįžti į bažnyčią. Tačiau Kūčių vakarą Aidos mama verčia mergaitę vėl ten eiti ir ji ryžtasi nemaloniai kelionei. Baisiausia, jog Aida nenutuokia, kokie nemalonumai jos laukia šįsyk...

"Mėgstu klausti žmonių „Ar tiki į Dievą?“ ir stebėti juos atsakant, nes pačiai į tai atsakyti yra nemenkas išbandymas. Labai sunku išgirsti nuoširdų atsakymą. Tačiau degu smalsumu sužinoti, kodėl žmonės ne-tiki į Dievą, arba kodėl kai kurie sako tikį, bet elgiasi lyg netikėtų. Aš nesutinku, kad religija turėtų būti tema, apie kurią reikėtų vengti kalbėti. Kai tas, kuris laikosi savo skleidžiamos tiesos apie Dievą, yra vadinamas „davatka“, man sunku tylėti. Ta „davatka“ man yra kažkas nuostabaus, nes galbūt aš niekada nebūsiu tokia įsitikinusi. „Kalėdaityje“ pateikiu vieną iš daugelio atsakymų, kodėl žmonės gali būti nereligingi. Filmas taip pat kviečia jus pamąstyti apie netikėjimą – o tai vargu ar yra jūsų kaltė, jeigu iš viso tai gali būti kaltė“, – sako režisierė Rasa Aliukonytė.

R. Aliukonytė gimė 1982 m., studijavo informatiką Kaune. Išvykusi į JAV įsitraukė į Čikagos mėgėjų teatro „Žaltvykslė“ ir šokių grupės „Suktinis“ veiklą, prasiveržė jos aistra teatrui, vaidybai ir kūrybai. Baigusi komunikacijos, medijų ir teatro bakalauro studijas, pradėjo kurti televizijos laidą „Teatras konfidencialiai“. Vėliau pradėjo kino ir video meno magistrantūros studijas Čikagos Kolumbijos universitete, kurių metu parašė ir režisavo trumpametražius filmus „Namų prižiūrėtoja“ ir „Kalėdaitis“. Jie buvo rodomi JAV kino festivaliuose, keliuose iš jų „Kalėdaitis“ tapo laureatu.

„Mano senelis“ (5 min.)

Glausta panevėžiečio Algimanto Bučiūno gyvenimo istorija pasakojama per atsitiktinius, vienas kitą papildančius ir neretai šmaikščiai disonuojančius jo praeities bei dabarties fragmentus. Režisierė filmuoja eilinę senelio dieną Panevėžyje. Disonansas tarp to, kaip Algimanto anūkė pro kameros objektyvą mato savo senelį dabar, ir to, kaip jis prisimena save patį praeityje, padeda žiūrovui pačiam susikurti jo portretą.

„Mano senelis nuolat daug šneka, tik mažai kas jo klauso (ir įsiklauso). Praleidau vieną dieną stebėdama jį pro kameros objektyvą ir iš jo paties pasakojimo nuotrupų sukurpiau senelio Algimanto portretą. Pristatau jį penkių minučių reportažo forma, chronologiškai tiek praleistos kartu dienos, tiek jo gyvenimo istorijos atžvilgiu. Dokumentinis filmas atspindi tiek tai, kaip Algimantas mato ir pasakoja istoriją pirmuoju asmeniu, tiek ir jo portretą subjektyviomis mano akimis, ir kartu žaidžia komišku disonansu tarp šių dviejų diskursų,“ – sako režisierė Rūta Bučiūnaitė.

R. Bučiūnaitė gimė 1990 m. Panevėžyje, augo Vilniuje. Šiuo metu ji baigia kino studijas Londone ir semiasi kino industrijos patirties. Savo ateitį sieja su kinu (eksperimentiniu, dokumentiniu arba komerciniu). Trumpametražis „Mano senelis“ – pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje filmuotas individualus Rūtos projektas.

„Rendezvouz“ (13 min.)

Šis filmas – tai savotiška tikrų įvykių, sulaukusių didelio atgarsio ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, interpretacija. Vėlyva naktis viename Vilniaus viešbutyje. Dviejų vyrų susitikimas ir iš pažiūros nereikšmingas pokalbis apie gyvenimą, kūrybą ir nelaimingą meilę darosi vis labiau įtemptas ir balansuoja ties konflikto riba. Kas sieja šiuos du žmones? Kas toji moteris, apie kurią sukasi aistros, kančios ir pavydo persmelktos mintys? Kokias paslaptis slepia keturios kambario sienos? Viena lemtinga naktis Vilniuje tapo tragiška kino aktorės ir roko žvaigždės meilės istorijos pabaiga.

„Vienos scenos filmais susidomėjau dar kino studijų Anglijoje metu. Mane sužavėjo pats principas, kai turi išplėtoti siužetą, įspraustas į rėmus, kai negali pernelyg šokinėti, nes esi apribotas laiko ir vietos atžvilgiu. Pasirinkti būtent šią istoriją paskatino noras ieškoti aštrių kampų, pavaizduoti dramą, konfliktą, nes moters ir vyro santykiai nėra vien grožis ir geismas. Prisiminiau prieš keletą metų daugelį žmonių sukrėtusią tragišką prancūzų kino aktorės ir jos mylimojo roko dainininko meilės istoriją, savotišką Romeo ir Džuljetos šiuolaikinę versiją, ir ėmiau gilintis į jos detales. O gilintis teko ganėtinai daug, nes žiniasklaida pateikė gana skirtingas versijas. Filme nėra palaikoma viena ar kita pusė, čia niekas nei smerkiamas, nei išteisinamas – tiesiog norėjau užfiksuoti tą momentą, kuris tarsi skendi nežinioje ir sykiu yra lemtingas,“ – sako režisierius Simonas Gylis.

Simonas Gylis gimė 1983 m. Šiaulių universitete 2006 m. baigė audiovizualinio meno bakalaurą, 2008 metais Bornmuto menų universitete baigė kino gamybos bakalauro studijas.

„Super M nuotykiai“ (6 min.)

Tai paukštis... tai lėktuvas... ne, tai Super M! Pasitelkęs savo supergalias, išgautas pigiais specialiaisiais efektais, jis išgelbės mus, žemiečius, nuo grėsmingų padarų pigiais kostiumais. Tai trijų dalių trumpas filmas, kurį įkvėpė Turkijos 8-ojo dešimtmečio kino pramonės perliukai.

Tai trijų dalių trumpas filmas, įkvėptas turkiškų „trash“ filmų, sukurtų 8-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje. Siužetai buvo sugalvoti nerūpestingai pokštaujant prie alaus. Prie filmo prisidėjo visas pulkas veiklių klaipėdiečių. Tai pogrindžio intelektualas ir istorinių anekdotų autorius Linas Poška, šokėjas Ufas, menotyrininkai Henrikas Riškus ir Egidijus Gužauskas, „Olialia“ pupytė Ignė Povilaitytė, Super M Modestas ir kiti teisingi jaunuoliai.“ – sako režisierius Arūnas Eimulis.

A. Eimulis (g. 1981) kartu su Donatu Ravaičiu pradėjo kurti trumpus filmus dar studijų laikais 2001-aisiais. Palaipsniui studentiški žaidimai peraugo į rimtą susidomėjimą. Dabar jų filmai demonstruojami įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose.

 

Nuotraukose - filmų "UB Lama", "Mano senelis", "Super M nuotykiai" kadrai. 

 

Komentarai