Sacrum ir profanum Pievėnuose

Kartą metuose tylus ir atokus Pievėnų kaimas Žemaitijoje atgyja. Vietos gyventojai susivienija, kad atšvęstų Velykas pagal iš paskutiniųjų puoselėjamą, XIX a. menančią Nukryžiuotojo saugojimo tradiciją. Su švelniu humoru stebėdami vietinių pasirengimą šventei ir panardindami žiūrovus į Velykų nakties vyksmą, filmo kūrėjai kelia klausimus apie šventumo ir kasdieniškumo santykį šiuolaikinio žmogaus gyvenime.

Filmas tarptautiniame žmogaus teisių dokumentinio kino festivalyje „Docudays UA“ Kyjive pelnė specialų konkursinės programos žiuri paminėjimą („Docu/World Special Mention“); apdovanotas geriausios lietuviškos premjeros prizu tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“, Lietuvos kinematografininkų sąjungos diplomu (LuKaS apdovanojimuose).