Aktualu. Europos kino sargyboje (Europos Tarybos fondo „Eurimage“ fondo prezidentas Jobstas Plogas „Verslo žinioms“ papasakojo apie kino rėmimą ir kodėl reikia remti gerą kiną)

„Kiekvienam filmui pastatyti reikia pinigų, – šypsosi Jobstas Plogas, Europos Tarybos fondo „Eurimages“, remiančio kūrybinių kinematografinių ir audiovizualinių darbų bendrą gamybą ir platinimą, prezidentas. – Nesvarbu, koks filmo biudžetas, kokie aktoriai ar filmavimo įranga, pinigų visada trūksta.“

Šią savaitę prasidėjo „Eurimages“ sesija (vyko spalio 14-17 dienomis – red.past.), jos posėdį Vilniuje organizavo Lietuvos kino centras. Vienas svarbiausių šio fondo tikslų – stimuliuoti Europos kiną ir bendrąsias produkcijas, o vienas iš būdų – „gana nemažos“, kaip pusiau juokais apibūdina p. Plogas, subsidijos.

VŽ „Savaitgaliui“ fondo prezidentas papasakojo apie kino rėmimą ir kodėl reikia remti gerą kiną.

Nemažos subsidijos

Visos „Eurimages“ fondo subsidijos skiriamos Europos šalių nacionaliniam kinui remti. Ponas Plogas įsitikinęs, kad rinkos sąlygomis europietiškos bendrosios produkcijos be paramos negalėtų būti plėtojamos.

„Jei nori paskatinti, pavyzdžiui, Lietuvos arba Rumunijos kino industriją, turi juos remti. Juolab mažos valstybės kinui turi mažiau pinigų nei didžiosios, todėl joms praverčia bendrosios produkcijos“, – sako pašnekovas. 

„Eurimages“ gyvuoja iš valstybių narių (yra 36-ios) įmokų. Kiekviena moka skirtingo dydžio sumą priklausomai nuo jos ekonomikos padėties. Didžiąją fondo pajamų dalį sukrauna Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija, o visos „Eurimages“ metinės lėšos sudaro apie 25 mln. EUR. Kūrėjai, siekdami paramos, turi savomis priemonėmis rasti bent pusę filmui reikalingos sumos, o „Eurimages“ parama vienam projektui gali būti ir 500.000 EUR. Išties nemažai.

Įprasta, kad stojus ekonominiams sunkumams pirmiausia nukenčia kultūros finansavimas. Tačiau pastaroji krizė nepakenkė fondo veiklai, o šalys vis dar moka metinį mokestį, aiškina p. Plogas. Jis sutinka, kad daugeliui šalių būdinga sunkmečiu apleisti kultūrą – bent jau nacionaliniame kontekste, tačiau vis dėlto jos linkusios vykdyti europinius įsipareigojimus ir „nenumesti“ tarptautinių bendrųjų produkcijų.

„Matyt, suvokia, kad ši sistema joms duoda daugiau naudos nei kainuoja. Man susidaro įspūdis, kad, „Eurimages“ parėmus kino kūrėjų iš skirtingų šalių komandas, jų nariai ir toliau dirba kartu, – kalba jis. – Galbūt todėl po gana įprasto kultūrai skiriamų lėšų karpymo tarptautiniams projektams skirtos lėšos neliečiamos.“

Bendrąją produkciją pašnekovas išskiria kaip svarbiausią fondo veiklos kryptį. Dėmesio skiriama ir platinimui, rinkodarai.

„Tačiau lėšos rinkodarai skiriamos tik toms šalims, kurių kino industrija tik dabar ima plėtotis, kurioms reikalinga kino įranga ir t. t. Daugiau nei 90% mūsų biudžeto skiriama bendrajai produkcijai“, – apibendrina jis.

Visą straipsnį skaitykite čia:

http://vz.lt/?PublicationId=5e0b3558-2331-472c-a076-aabc710b5829