Paskutinis Donaleičio filmo akordas – Kleboniškyje

Kleboniškių etnografiniame kaime, Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje-draustinyje (Radviliškio rajonas) direktoriaus Egidijaus Prascevičiaus maloniai priimti, kelias dienas dūzgė į Krizo dukters vestuves sukviesti K. Donelaičio poemos "Metai" herojai. Čia buvo filmuojamos dokumentinio filmo "Donaleitis. Istorinis XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas” vaidybinės scenos.

Apie tris dešimtis žmonių: filmavimo grupė, profesionalių, bei mėgėjų aktorių būrys iš Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Kelmės ir Skapiškio, pasipuošę XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos tautiniais kostiumais, kūrė dokumentinio ilgametražio filmo vaidybines vestuvių scenas.

Aktorius rikiavo ir nurodymus jiems dalijo šalyje žinomi menininkai – filmo vaidybinių scenų režisierė Inesa Kurklietytė, režisierius Ramūnas Abukevičius (jis – ir Donaleičio vaidmens atlikėjas), su kameromis sukiojosis operatoriai Algimantas Mikutėnas ir Adomas Jablonskis, garsą rašė Ramūnas Jasutis, scenografijos detales dėliojo dailininkas Algirdas Bružas.

Būrus į Krizo dukters Ilzbutės vestuves kvietė senoviniame vežimaityje sėdintis kvieslys (akt. Gediminas Trijonis), vyžoti, naginėti ir klumpėti svečiai laukė jaunųjų, juos sutiko su įvairiais burtais ir galiausiai susėdo už vaišėmis nukloto stalo, kurias patiekė ūkininkė iš Kuktiškių Inga Samušienė.

Ko tik čia nebuvo – vieną po kito aktoriai nešė ir ant stalo krovė ne butaforines, o tikrų tikriausias kimštas žąsis, keptus ir riebalais kad blizgėtų apšlakstytus vėdarus, gardžiai kvepiančius troškintus kopūstus, duoną ir pyragus, į ąsočius pylė putojantį alų, specialiai parsivežtą iš legendinės Pakruojo aludarės Aldonos Udrienės.

Aktoriai juokavo: šita scena visų laukiamiausia, nes žvarboko oro pagnaibytiems ir nuo ankstaus ryto dirbantiems "būrams" filmo kūrėjai pažadėjo tikrą senovinę puotą. Ji – ir savotiškas atlygis aktoriams už juodą darbą nuo 8 valandos ryto iki pat vidurnakčio.

Filme vaidinančių aktorių amžius – labai įvairus. Jauniausiai vaidintojai, I. Kurklietytės ir R. Abukevičiaus dukrai Vilnei Konstancijai – treji, vyriausiam aktoriui iš Kupiškio rajono Skapiškio kultūros namų teatro "Stebulė", visų meiliai vadinamam teatro seneliu, Jonui Uzielai – 93-eji.

Filme vaidina Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktoriai Vidmantas Fijalkauskas, Vita Šiaučiūnaitė, vilniečiai aktoriai Saulė Degutytė, Edita Zizaitė, Antanas Kišūnas Kauno Kamerinio teatro aktorė Edita Niciūtė. Taip pat Jonas Buziliauskas, Algimantas Armonas, Česlovas Brazinskas, Arnas Arlauskas, Vita Vadoklytė ir daugelis kitų.

Tokia charakterių, amžiaus, profesionalumo, veidų, faktūrų įvairove ir spalvingumu režisierė I. Kurklietytė itin džiaugėsi. "Tai yra mūsų bandymas K. Donelaičio epochą atgaivinti ne tik autentiškais kostiumais, bet ir įvairiais charakteriais, kalba. Džiaugiamės, kad radome tiek idėjinių bendraminčių, nes šis filmas ir yra remiamas daugiausia kultūrinio susivokimo, ir profesinio solidarumo dėka” – sakė režisierė.

Filmo kūrėjai filmavimui išsirinko dvi Kleboniškių muziejaus trobas. Šalia vienos buvo filmuojamos jaunųjų sutiktuvių scenos, kitos trobos viduje vyko vestuvių puota.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių skyriaus vedėja Genovaitė Prascevičienė sakė, “jog muziejininkai filmavimui parūpino tik vežimą su arkliu. Pastarąjį paskolino Pakalniškių ūkininkas Tomas Šulcas. Kad būtų tikresnis rudens vaizdas, muziejaus darbuotojai ne tik kad nesugrėbė nukritusių lapų, bet ir prinešė jų papildomai iš kitų muziejaus teritorijos vietų. Kitais reikalingais rekvizitais filmavimo grupė pasirūpino pati”.

Ketvirtus metus filmuojamas dokumentinis filmas "Donaleitis. Istorinis XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas” – režisieriaus R. Abukevičiaus kūrybinė idėja. Pasak filmo kūrėjų, tai – filmas, susijęs su K. Donelaičio epochos kostiumo istorija. Jame bus parodytas XVIII amžiaus tautinio kostiumo gimimo procesas nuo pat avies kirpimo, siūlų verpimo, audimo iki kostiumų, kuriuos dėvintys aktoriai įsikūnija į K. Donelaičio epochos būrų gyvenimą.

"Mes vykome į Tolminkiemį, keliavome nuo Žemaitijos iki Aukštaitijos, ieškodami tautodailininkų, kurie iki šiol geba dirbti taip, kaip dirbo mūsų protėviai prieš 300 metų. Jų pastangomis atkurtas autentiškas, K. Donelaičio “Metuose” aprašytas, tautinis kostiumas. Kostiumus atkurti ėmėsi dizainerė – tekstilininkė Danutė Keturakienė, jos kūrybinėmis pastangomis atkurta ne viena įvairaus laikotarpio istorinio kostiumo kolekcija. Remtasi išlikusia istoriografine medžiaga: rašytiniais šaltiniais, litografijomis. Ekrane savo amato paslaptis atskleidžia senųjų amatų meistrai. Vieni iš jų augina avis ir jas kerpa, kiti verpia vilną, treti audžia.... Mes suradome ir nufilmavome tas nuostabiąsias močiutes ir jų pasekėjas bei pasekėjus, kurie išsaugojo šią unikalią darbų tradiciją”.

“Šiuos autentiškus vaizdus pateiksime žiūrovams pasitikdami K. Donelaičio jubiliejinius metus. Žiūrovų akyse gimęs istorinis kostiumas atgis – istoriniais kostiumais pasidabinę K. Donelaičio "Metų" personažai prabils poeto žodžiu, vaidindami poemos sceneles", – būsimo filmo kūrybos detales atskleidė režisierė I. Kurklietytė. – “Laukia dar filmo montažo, garsinimo, postprodukcijos darbai, tai vienas svarbiausių ir kūrybingiausių filmo kūrimo etapų”

Pasak I. Kurklietytės, šis filmas judviem su vyru – didžiulis iššūkis, nes ekranizuoti K. Donelaitį reikia ir avantiūrizmo, ir drąsos, juk K. Donelaičio personažai pirmą kartą žengia į kino ekranus.

"Mums labai svarbu filmą žiūrovams pristatyti kitų metų pradžioje, minint K. Donelaičio 300-ąjį gimimo jubiliejų. Filmu ir atkurta XVIII a. tautinio kostiumo kolekcija jau dabar domisi Lietuvos kultūros centrai besirengiantys K. Donelaičio minėjimams, Pasaulio lietuvių bendruomenės, Lietuvos ir kitų šalių ambasados. Manome, jog kartu su kostiumų kolekcija jis turėtų keliauti per pasaulį ir atskleisti K. Donelaičio epochos dvasią", – sakė režisierė.