Meninės vizualizacijos projektas „Kita stotelė: Taraso Ševčenkos“ - jau rytoj
Šiemet minime 200–ąsias garsaus Ukrainos poeto ir dailininko Taraso Ševčenkos (1814–1861) gimimo metines. Renginys "Kita stotelė: Taraso Ševčenkos" skirtas šiai datai paminėti.
Sunkiais Ukrainai laikais, kada šalyje tvyro karo nuotaika, kiekvienas, neabejingas ukrainiečių likimui, padeda savaip. Vilniaus ukrainiečių bendruomenė renka labdarą. Menininkai įsijungia į Ukrainos laisvės kovą, kuria projektus, keliančius dvasią. Įvyksta daug reikšmingų susibūrimų, gimsta nauji planai ir atsiranda kontaktai. Renginių metu susipažįstama su šalies kultūriniu palikimu ir garsiomis asmenybėmis. Meninės vizualizacijos projektas „Kita stotelė: Taraso Ševčenkos“ paskatins žiūrovą susipažinti su Taraso Ševčenkos kūryba ir asmenybe.
Reginio metu bus kuriamas interaktyvus animacijos ir kino kūrinys. Realiame laike, prieš žiūrovų akis, kaligrafiniais piešiniais ir šriftu bus rašomos T.Ševčenkos poezijos kūrinių eilutės, animuojami jo rankraščių kraštuose nupiešti siluetai ir figūros. Šiandieninio Vilniaus miesto T.Ševčenkos gatvės nuotraukos taps fonu kaligrafiškai rašomoms poezijos eilutėms.Gyvai skambės ukrainietiškos dainos.
Ševčenka gyveno Vilniuje nuo 1829 metų rudenio iki 1831 metų vasario. Jo vardu yra pavadinta viena iš didesnių Vilniaus gatvių. Šioje gatvėje daug parduotuvių, mokslo įstaigų, gyvenamųjų namų. Paminklas Vilniuje Tarasui Ševčenkai pastatytas prie Halės turgaus. Memorialinė lenta ant pastato Pilies gatvėje sienos, primena laikus, kada čia gyveno Ševčenka.Vilniuje Tarasas Ševčenka suvokė savo asmenybę ir pašaukimą, memorialinė lenta yra ant Vilniaus Universiteto sienos.
Gyvendamas Vilniuje Tarasas dažnai eidavo į turgų, kur turėjo nupirkti dvarininkui Engelhartui, kuriam tarnavo, maistą ir buities prekes. Jam patiko vaikščioti minioje tarp skirtingų tautybių žmonių. 1830 metais Vilnius buvo daugiatautis miestas: čia gyveno vokiečiai, lietuviai, žydai, lenkai, rusai. Gatvėse virė intensyvus gyvenimas: elgetos, pardavėjai, amatininkai, vienuoliai – visi skubėdavo savo reikalais. Ne kartą Tarasas praeidavo garsiuosius Aušros vartus, kurių prieigose daugybė elgetų prašydavo išmaldos. Vėliau, 1848 metais, gyvendamas Kos Arale, sukūrė eilėraštį, kuriame minimas Vilnius. Šis kūrinys artimas baladei ir eiliuotai apysakai, siužetas pagrįstas girdėtu įvykiu iš tų laikų, kai jis gyveno Vilniuje: „Garsingam Vilniuje...“
T. Ševčenkos literatūrinis palikimas yra platus. Jis sukūrė visą pluoštą lyrinių poemų ukrainiečių ir rusų kalbomis, daug dramų, apysakų. Jis užrašė ukrainiečių liaudies dainas. Gyvam esant paskelbta nedidelė kūrybos dalis. Iki pat 1917 m. carinėje Rusijoje nebuvo įmanoma išleisti pilno, moksliškai parengto autoriaus kūrybos rinkinio. Vienus kūrinius draudė cenzūra, kitų neketino skelbti pats autorius ir jie plito daugiausiai nuorašais. Perrašinėjami ranka jo eilėraščiai plito po visą Ukrainą, žmonės juos mokėsi mintinai. Simboliška, kad renginio metu bus perrašinėjamos poeto eilėraščių eilutės, ant senovinio popieriaus, primenančio tą laikmetį, kada gyveno ir kūrė poetas.
LTMKM muziejuje atidaryta paroda „Ukrainiečių poetui ir dailininkui Tarasui Ševčenkai atminti“,
kuri yra bendra projekto „Kita stotelė: Taraso Ševčenkos" dalis.
Eksperimentinio meninės vizualizacijos projekto autorė ir dailininkė – Jūratė Leikaitė.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba. Renginį organizuoja Viešoji įstaiga „Filmų štrichai“.
Eksperimentinis meninės vizualizacijos projektas
„KITA STOTELĖ: TARASO ŠEVČENKOS“
Vyks Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41), Vilniuje
2014 m. lapkričio 14 d.(penktadienį) 17 val.
