Belaukiant Šarūno Barto filmo premjeros – retrospektyva „Skalvijoje“

Kol vienas garsiausių Lietuvos režisierių Šarūnas Bartas yra bebaigiąs naujausią savo filmą „Lisabona 02“, o kino žiūrovai nekantraudami laukia jo premjeros, „Skalvijos“ kino centras nusprendė priminti pasaulyje gerai žinomo kino kūrėjo ankstesnius filmus. Gegužės 15 – 21 d. „Skalvijos“ kino centre bus parodyta Barto filmų retrospektyva.

Jau nuo pirmųjų filmų režisierius išsiskyrė savita kino kalba. Buvo pamėginta Barto kūrybą lyginti su A. Tarkovskio, A. Sokurovo, dabar kitų režisierių filmai lyginami su Barto. Jo filmai yra laimėję prizus daugelyje festivalių: “Trys dienos” (1991, Ekumeninės žiuri prizas, FIPRESCI prizas tarptautiniame kino festivalyje Berlyne), “Koridorius” (1995, FIPRESCI ir CICAE prizai), “Mūsų nedaug” (1996, prizai tarptautiniame kino festivalyje Anapoje). 2001 m. režisierius pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Mažakalbiame filme „Trys dienos“ (15 d. 19 val., 17 d. 21 val.) pasakojama apie du jaunuolius, kurie atvyksta į Kaliningradą. Jų kelionė – tai savotiškas bėgimas nuo savęs. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Katerina Golubeva, dar visai jauni Arūnas Sakalauskas ir dabar gerai žinomas dokumentinio kino režisierius Audrius Stonys.

Kelionės tema – pagrindinė Barto filmuose, tačiau jo herojai dažniausiai klaidžioja po Dievo pamirštas teritorijas. Filmo „Mūsų nedaug“ (17 d. 19 val., 19 d. 17 val.) herojė skrenda į Sajanus, kur tarp kalnų gyvena maža tofalarų tautelė. Nelegalia veikla filme „Laisvė“ (18 d. 19.20, 20 d. 19 val.) užsiimantys vyrai nukanka net iki Afrikos. Pagrindinį vaidmenį jame sukūrė aktorius Valentinas Masalskis. Iš gyvenimo paribių krūvon sueina ir po Krymo stepę klajoja grupelė žmonių filme „Septyni nematomi žmonės“ (19 d. 19 val., 21 d. 20.40).

Filmo „Koridoriaus“ (16 d. 19 val., 21 d. 19 val.) herojai niekur neiškeliauja, jie vaikštinėja kasdienybės koridorių labirintais.

„Bartas ne tik režisierius, jis pats filmuoja ir tas labai asmeniškas kameros virpėjimas pradeda neišvengiamai pulsuoti ekrane. Aistringai įsimylėjęs kūnus, veidus ir žvilgsnius, į kuriuos savo kamerai jis leidžia prasiskverbti iki pat jų dieviškumo, Bartas, be abejo, yra vienas didžiausių moderniojo kino portretistų, tikras Rembrandtas...“  - 2005 m. „Liberation“, rašo Olivier Seguret.