Lietuvių kino festivalis Sankt-Peterburge

Rengėjų inf.
2010 gegužės 18 d.

2010 m. gegužės 27 – 31 dienomis pagrindiniame Sankt-Peterburgo kino festivalių centre, istoriniame kino teatre „Rodina“, kino mylėtojams bus pateikta lietuvių kino apžvalga nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų.

 

Sankt-Peterburge bus parodyti dešimt vaidybinių, dokumentinių ir trumpametražių lietuviškų filmų, sukurtų nuo 1990 iki 2009 metų. Žiūrovai pamatys Raimundo Banionio, Šarūno Barto, Giedrės Beinoriūtės, Kristinos Buožytės, Gyčio Lukšo, Arūno Matelio, Audriaus Stonio, Juliaus Ziz filmus. Vyks režisierių Raimundo Banionio, Šarūno Barto ir Kristinos Buožytės susitikimai su žiūrovais, kino kritikais ir kino profesionalais. Dauguma filmų rodoma iš 35 mm kino juostos, filmai verčiami į rusų kalbą. Filmų programą sudarė Laurence Kardish – Niujorko modernaus meno muziejaus (MoMA) vyr. kuratorius.

 

Lietuvių kino festivalis – didžiausia lietuvių kino retrospektyva Rusijoje nuo nepriklausomybės atgavimo. Rusijos kino žiūrovai ir žinovai dar prisimena garsius vyresnės kartos aktorius (Donatą Banionį, Juozą Budraitį, Regimantą Adomaitį), režisierius Vytautą Žalakevičių, Arūną Žebriūną, Raimundą Vabalą, Almantą Grikevičių, operatorius Joną Gricių ir Algimantą Mockų, tačiau pastaraisiais metais lietuvių kinas į Rusijos ekranus patekdavo atsitiktinai ir chaotiškai. Žiūrovai neturėjo galimybės susipažinti su tuo, kas vyksta šiuolaikiniame lietuvių kine, juolab per pastaruosius dvidešimt metų jame įvyko esminė kartų kaita. Šią spragą Sankt-Peterburge užpildys lietuvių kino festivalis.

 

Šis festivalis – pasaulinio lietuvių kino dienų ciklo dalis. 2009 metų gruodį ciklas prasidėjo Niujorko modernaus meno muziejuje (MoMA), kuriame 14 lietuvių filmų per 10 dienų aplankė beveik 4000 žiūrovų. Filmus žiūrovams pristatė režisieriai Raimundas Banionis, Šarūnas Bartas, Kristina Buožytė, Romas Lileikis, Gytis Lukšas, Arūnas Matelis, Audrius Mickevičius, Jonas Mekas, Julius Ziz.

 

2010 metų rudenį ir žiemą lietuvių kino festivalis aplankys ir Kijevą, Odesą, Lisaboną. 2011 metais ciklo maršrute – Prancūzijos, Airijos, Ispanijos, Japonijos, Gruzijos ir kitų šalių kino centrai.

 

„Šioje, pirmą kartą vyksiančioje, vaidybinių, dokumentinių bei trumpametražių filmų retrospektyvoje apžvelgiamas Lietuvių kinas per pastaruosius dvidešimt metų. Lietuva buvo pirma Baltijos respublika, 10-jo dešimtmečio pradžioje paskelbusi nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Jau tuomet lietuvių režisierių filmai buvo pelnę tikroviškiausių filmų visoje sovietinio kino sistemoje reputaciją. Pradedant pirmais šalies nepriklausomybės metais, nepaisant įvairių su infrastruktūra susijusių apribojimų, ankstesnės ideologijos nebevaržomi lietuvių kino autoriai nufilmavo nemažai išskirtinių kūrinių, kuriuose originaliai, aistringai ir provokuojančiai nagrinėjo asmeninės ar socialinės tapatybės temas.

 

Kai kurie Lietuvos kino kūrėjai pelnė tarptautinį pripažinimą: Šarūnas  Bartas („Trys dienos“, „Namai“), kurio darbai rodomi visuose didesniuose kino festivaliuose, Arūnas Matelis, kurio filmas „Prieš parskrendant į Žemę“ 2007 m. buvo apdovanotas Amerikos Režisierių gildijos apdovanojimu už išskirtinį režisūrinį indėlį į kino dokumentiką, ir Lietuvoje gimęs Jonas Mekas („Lietuva ir TSRS žlugimas“), kurio kūrybinė ir organizacinė veikla JAV ypač svarbi Amerikos nepriklausomo kino raidai.

 

Be abejo, nemažai kitų lietuvių režisierių nusipelnė to, kad su jų kūriniais susipažintų ir daugiau užsienio žiūrovų: tarp jų Raimundas Banionis („Vaikai iš Amerikos viešbučio“), taip pat Romo Lileikio bei Stasio Motiejūno komanda („Aš esu“), kūrusi filmus Lietuvos kino išsilaisvinimo pradžioje, taip pat naujausių lietuvių filmų autoriai Kristina Buožytė („Kolekcionierė“) ir Gytis Lukšas („Duburys“).“

 

Laurence Kardish, Niujorko modernaus meno muziejaus (MoMA) vyr. kuratorius

 

Renginio organizatoriai:

 

VŠĮ „Panoptikumas“

Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas Sankt-Peterburge

Kino centras „Rodina“

 

Filmų "Prieš parskrendant į Žemę", "Vaikai iš "Amerikos" viešbučio", "Aš esu", "Namai" kadrai.

Komentarai