KP premjera. Kandus ir estetiškas absurdas („Daug geresnis“)
„Daug geresnis“ (2022) - tai tradicinės animacijos technikos su stop-kadro bei CGI animacijos technikų elementais filmas, kurio režisierė bei scenarijaus autorė yra Skirmanta Jakaitė, prodiuserė - Agnė Adomėnė. Šis 13 minučių kūrinys yra absurdo žanro pasakojimas. Kaip ir pridera tokio pobūdžio naratyvams, filmo siužetas kandžiai atskleidžia vyro nerimą ir egzistencinę krizę, kurią personažas jaučia visą filmą nekantriai laukdamas medicininio tyrimo rezultatų.
Aukšta animacijos kokybė bei stilistinis išskirtinumas jau yra įvertintas tarptautiniu mastu. „Daug geresnis“ dalyvavo prestižinių tarptautinių kino festivalio programose, ir sąlyginai didžiausias filmo pasiekimas yra tai, kad jis buvo pakviestas dalyvauti tarptautinio animacinio kino festivalio Ansi programoje. Tai yra labai svarbus įvertinimas bet kokiai animacijos komandai ir jau savaime - priežastis visiems kino mylėtojams pamatyti šį trumpametražį filmą.
Kaip ir ankstesniuose režisierės darbuose, taip ir šiame būtina išskirti stiprų kūrėjos estetinį pojūtį, jos gebėjimą meistriškai valdyti tradicinės animacijos techniką bei sukurtą unikalų stilių (šiuo atveju dera paminėti režisierės taip mėgstamą „kameros“ vartymą 2D erdvėje), kuris puikiai atskleidžia absurdo žanro istorijas. Animacinė istorija yra gyvybinga, prisodrinta šmaikščių personažų ir nutikimų. Nors, kaip dažnai būna šio žanro filmuose, sunku perpasakoti apie ką gi yra istorija (jeigu žiūrovas kūrinio nematė). Vienintelė detalė, kuri trukdė mėgautis filmu „Daug geresnis“, buvo dialogų išpildymas. Gana sunku tiksliai įvardyti priežastį, kodėl susierzindavau, kai pasigirsdavo dialogai. Gal todėl, kad filmą įgarsinę aktorių balsai kėlė jausmą, kad tai absoliučiai kitoje dimensijoje egzistuojantys kūrybiniai sprendimai, neturintys nieko bendro su filmu. Visgi svarbu pabrėžti, jog tai nėra rimtas trūkumas, kuris paveiktų bendrą teigiamą įspūdį.
Po trumpametražio „Daug geresnis“ nejučia pagalvoji, kad šis projektas tobulai išnaudoja visas režisierės stiprybes. Tai labai solidus režisierės darbas, demonstruojantis jos meistrystę ir unikalų kūrybinį balsą, bet lygiai tuo pačiu sakiniu galėčiau apibūdinti ir jos anksčiau sukurtą darbą „Žonglierius“ (2018). Iš tiesų šie du filmai yra stilistiškai ir žanro prasme tokie panašūs, kad jei sujungtume abi animacijas, ne visi žiūrovai suprastų, kad tai du nepriklausomi kūriniai. Manau, didžiausią pavojų animacijos kūrėjai kelia bandymas vėl ir vėl žaisti su savo jau įrodytomis stiprybėmis, vengimas išeiti iš savo komforto zonos ir pakilti į kitą lygį. Nors „Daug geresnis“ yra puikus kokybiškos lietuviškos animacijos pavyzdys, kuris pelnytai garsina kūrėjos bei Lietuvos vardą pasaulyje, visgi dar vienas tokios pačios stilistikos animacijos kūrinys vargu ar teigiamai būtų sutiktas žiūrovų bei kritikų. Noriu tikėti ir linkėti, jog ateityje režisierė sieks nustebinti savo kūryba, o ne tik kartos sėkmės receptą.
Nuoširdžiai rekomenduoju pažiūrėti trumpametražę animaciją „Daug geresnis“ visiems lietuviškos animacijos mėgėjams. Tai vienareikšmiškai yra šių metų favoritas visose svarbiausiose animacijos kategorijose nacionaliniuose apdovanojimuose ir dar gali nustebinti tarptautinėje arenoje.
