Media studija. Keli miražai laukiant finalo

Čia kažkas ne taip, - galvoju perėjusi pustuštę Juodkrantę ir įėjusi į „Ažuolyno“ kiemą. Viešbutis „Ąžuolynas“ – toks pat. Baseinai – savo vietoje. Plastmasinė žarna, nuleidžianti vaikus ir suaugusius -kaip vaikus- į baseiną – irgi savo vietoje. Ir vis tiek - kažkas ne taip...“Ką, nėra žalio kilimo“, - pasitinka visada geros nuotaikos Luisas Petrušonis, beveik tapęs „Vasaros videostudijos“, dabar tapusios „Vasaros media studija“ vienu iš žmonių-talismanų. Jis žino visą aparatūrą ir visus laidus, kurie aprūpina sklandų „Vasaros media studijos“ darbą. Tikrai, nėra žalio sintetinio kilimo, imituojančio gražiai nupjautą žolę. Nors tai ir netrukdo poilsiaujantiems paaugliams forografuotis prie baseino: „Visi galvos, kad aš su tavim Turkijoj buvau“...

Be to žalio kilimo tą ir kitas keletą dienų nebuvo ir dar vieno dalyko, kurio visuomet būdavo pilnas „...media studijų“ metu „Ąžuolynas“ – nebuvo triukšmo, „nezujo“ pirmyn atgal studentai, operatoriai, dėstytojai. Nėra studentų ir jaunų profesionalų, kuriems skirta šiųmetinė „...studija“. Visi išsivažinėję kas kur. Patekau į paprastai daugiausiai erzelio turinčią „...media studijos“ dalį – į tas penkias dienas, kai vyksta filmavimo darbai. Bet šįmet studija skirta dokumentiniam kinui ir dokumentininkams, todėl taip ramu. Visada žinojau – dokumentininkai pati pačiausia liaudis kine. Jie nebūna vienoj vietoj. Dauguma studijos dalyvių paliko stovintį baseino vandenį ir pabiro po Lietuvą. Nors viena kita kamera pasiliko Juodkrantėje – paryčiais buvo galima sutikti labai tyliai aplink tinklus vaikščiojančią, kamerą junginėjančią grupę žmonių – jie liko Juodkrantėje ir filmuoja žvejus. Ir vėl stebina tas dokumentininkų sugebėjimas nesuardyti tylos. Čia jums ne „Filmuojam, motoras...“ ar kaip ten šiais laikais sakoma-rėkiama. Aišku, kad ta ramybė „...studijoje“ tebuvo pirmasis miražas, dabar jau išsisklaidęs – visi montuoja savo filmus, kurie bus parodyti kolegoms jau tuoj pat, liepos 6 dieną. Tai svarbiausias šio tarptautinio renginio privalumas – akimi apčiuopiami rezultatai. O jau kokie jie – nuo dalyvių priklauso, ne nuo sąlygų. Sąlygos čia, atrodo, idealios - kameros, šešios motažinės (1 – garso), galimybė filmuoti savo temą kone visoje Lietuvoje. Dirbk ir norėk. Anksčiau šias „Vasaros studijas“ rėmė „Erasmus Socrates“ intensyvieji kursai, dabar jos neišsiverstų be MEDIA Europos programos paramos. 

Kitas miražas, sekundei šmėstelėjęs, – tai šviesiaus atminimo dokumentininkas Henrikas Šablevičius, besileidžiantis kartu su studentais ta minėtąja plastmasine žarna į baseiną. Su vandens akiniais. Laimingas. „Va čia, mano studentas“, - prieš keletą metų didžiavosi jis režisieriumi Kęstu Gudavičiumi, dabar montuojančiu „AXX“ vaidybinį filmą kartu su Emiliu Wėlyviu. Ne veltui šmėstelėjo ten, baseine „Šoblė“. Tai jis šios „...studijos“ tradicijos pradininkas, įkvėpėjęs, kažkada kone prieš dešimt metų išvežęs savo studentus į Dzūkijos miškus. Nuo jo viskas prasidėjo. Ir „...studijos“ tęsėja, tapusi pilnaverte jos mama, režisierė, LMTA Mokomosios kino ir TV studijos direktorė Inesa Kurklietytė tai kuo puikiausiai prisimena:“Šįmet mes arčiausiai savo pradžių pradžios, dokumentinio kino, kuris buvo Šablevičiaus stiprybė. Ir jo labai trūksta“. Tai, kad trūksta – jau ne miražas, realybė. Ir ne tik Juodkrantės studijos...  

Šįmet „Vasaros media studijoje“ dirba dešimt tarptautinių grupių – jos susiformavo, kaip ir visuomet, burtų, atsitiktinumo keliu. Būta ir kazuso: viena grupių, filmuojanti „grožio industriją“ Klaipėdoje susidarė vien iš vyrų. „Ką gi, - sako Inesa Kurklietytė, didelė moteriškų temų specialistė (be juoko), -, matyt, labai vyrišką požiūrį į šią temą pamatysime“. Žodžiu, „...studijos“ siužetas toks: pirmas penkias dienas įvairių tarptautinių mokyklų studentai ir jauni profesionalai klausė dėstytojų paskaitų ir su jais konsultavosi. Į Juodkrantę šįmet mokyti ir konsultuoti dokumentininkų atvažiavo Jonathanas Edwardas Houriganas iš D. Britanijos, Olga Prud‘homme Farges ir Alice Vayron de la Moureyre iš Prancūzijos, lenkas Witoldas Stareckis, dirbantis D. Britanijoje, vokiečiai Gudrun Sommer,Martin Thau ir Janas Petersas, mums pažįstama Janina Lapinskaitė. Jie visi turi didelę dėstymo ir filmų kūrimo patirtį.

Antra serija – filmavimai. Būsimi „...studijos“ filmai filmuojami Kernavėje, Kryžių kalne, Rusnėje, Šilutėje, Ventės rage, Karklės kaime, vaikų stovykloje. Dvi grupės dirbo Klaipėdoje. Kurklietytė nustebusi dėl vieno dalyko: „Juk filmavimas – labai intymus procesas, o studentai, kūrėjai šiuos dėstytojus labai lengvai įsileidžia į filmavimo aikšteles. Ir filmuoja jie labai greitai, gerai žino, ko nori“. Va tokie miražai apie idealų mokymo procesą. Nesiimu spręsti kiek jie arti tiesos, nes vistiek viską parodys liepos 6-osios vakaras. Ir dar gerai būtų, kad „Vasaros media studija“ laikytųsi geros tradicijos – surengti filmų peržiūras, kai rengėjų komanda grįš į Vilnių. Tos peržiūros visuomet turėjo pasisekimą, o jau šįmet, kai lietuviški kino rankdarbiai „AXX“ ir „Pravdos vienos minutės“ filmų dėka išpopuliarėjo, juolab reiktų tenkintį sostinės publikos smalsumą. Iš „Vasaros media studijos“ tikimasi neblogų darbų – bent jau praėję metai rodo, kad koks ketvertas filmų verti profesionalių pavadinimo. Per porą savaičių – nemažai. Įdomu ir tai, kad kūrėjai, atrinkti dalyvauti iš kitų šalių, savo temas susirado tiesiog internetu. „Iš pradžių tokiam dokumentinio filmo scenarijaus paieškos būdui priešinausi“, - prisipažįsta Inesa Kurklietytė. – Bet jaunimas mane įtikino, kad tai ir įmanoma, ir produktyvu“.

Trečia serija Juodkrantėje vyskta dabar: montuojami filmai. Jų autoriais šiuo metu tampa bulgarai, lietuviai, vokiečiai, ispanai, švedai, britai, suomiai, danai, belgai... Režisieriai, operatoriai, garso specialistai, scenaristai, vadybininkai, montuotojai... „Dalyvius atrinkome patys, pagal pateiktą dalyvavimo motyvaciją, paisėme profesinės įvairovės. Prisiimame atsakomybę“, - kalba Inesa Kurklietytė. 

Na, o paskutinis miražas iš šios ekskursijos tikrai turėtų virsti realybe kitąmet. Jau žinoma 2007 metų „Vasaros media studijos“ tema - „Dialogo meistriškumas kine“. Inesa Kurklietytė sako, kad jau susitarta su devyniais dėstytojais iš JAV ir Europos, projektas parengtas. Ši Juodkrantės „...studija“ traukia. Va, Jovita Valeikaitė, grįžo iš filmavimo ir sako:“ Kiekvienais metais sakom – šįmet tai jau tikrai paskutinį kartą važiuojam...Ir vėl čia“.  

"Vasaros media studijos: rachyvo nuotraukose dėstytojai Gudrun Sommer ir Janas Petersas(1); filmavimo akimirka (2)