Kino teatre. Ypatinga ir gyvybinga „Mora Mora“
„Mora Mora“ yra trumpametražis, 10 minučių 2021-ųjų metų tradicinės animacijos technikos filmas, kurį režisavo Jurga Šeduikytė. Filmo animacijos režisierius yra Robertas Nevecka, o prodiuserė - Giedrė Burokaitė. Jį galima pamatyti šiuo metu vykstančiame tarptautiniame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje. Filmas pasakoja apie mažą mergaitę, keliaujančią per miegantį pasaulį ir ieškančią būdų jį pažadinti. Būtina paminėti, kad šio trumpametražio filmo meninė vertė jau pripažinta – jis apdovanotas „Sidabrine gerve“ už metų geriausią animacinį filmą.
„Mora Mora“ recenziją noriu pradėti nuo animacijos kokybės – ji yra ypatingai aukšta. Kiekvienas kadras animuotas - tai ne animacijos specialistui gali skambėti keistai, bet būtent toks kūrybinis sprendimas reikalauja ir daug lėšų, ir yra labai imlus laikui. Net didelio biudžeto kino bei televizinės animacijos filmų gamintojai visuomet ieško progų kaip sutaupyti ir naudoja limituotą animaciją (jei tik gali tai pateisinti). Todėl šis filmo kūrybinės komandos sprendimas man kelia didžiulį malonumą – visi filmo kadrai pilnas gyvybės. Atskirų pagyrų nusipelno labai sėkmingas CGI animacijos technikos panaudojimas, siekiant ekonomiškai bei estetiškai suvaldyti plūduriuojančio pianino scenas. Šis sprendimas yra įgyvendintas taip sėkmingai, kad net drįsčiau abejoti, ar ne animacijos specialistai pastebi šį gudrų kūrybinį „sukčiavimą“.
Toliau – spalvos ir personažų bei aplinkų dizainai. Tai yra pasigrėtina. Viskas įgyvendinta taip, kad ne tik harmoningai dera tarpusavyje, bet ir puikiai sukuria atmosferą. O visą šią vizualių potyrių puokštę puikiai susieja muzika, kuri pasižymi įdomiu kūrėjų sprendimu – muzika pateikiama tiek diegetiniu, tiek nediegetiniu formatu. Taigi, filmo audiovizuali – animacinė - dalis yra nuostabus įrodymas, kokio aukšto lygio animaciją šiandien gali įgyvendinti Lietuvos animacijos kūrėjai.
Visgi, nors animacinė dalis yra puikiai įgyvendinta, naratyvinė dalis turi trūkumų, kurių neįmanoma nepastebėti. Konceptuali „Mora Mora“ idėja yra iš tiesų įdomi ir puikiai tinka išreikšti ją animacijos meno priemonėmis. Problemų randasi dėl naratyvo struktūros. Išskyrus pirmą ir paskutinę filmo minutes, visą kitą laiką personažės patiriami nuotykiai iš esmės neturi jokios įtakos nei jai pačiai, nei naratyvo rezoliucijai. Kitaip tariant, naratyvo scenos yra sujungiamos „ir tada... ir tada... ir tada“, o ne „bet tada....“ arba „todėl...“ principais. Mes galėtume išimti kelias minutes iš animacijos vidurio ir filmas vis tiek sėkmingai susižiūrėtų, nes joks svarbus siužeto vingis, leidžiantis (ne)suprasti naratyvą, tuo metu vis tiek nevyko. Kita, galbūt mažesnė problema, yra ta, kad „Mora Mora“ protagonistė yra pasyvi veikėja. Visi įvykiai, kurie priverčia naratyvą judėti į priekį, vyksta dėl išorinių, nuo personažo nepriklausomų jėgų. Savaime tai nėra labai blogai (yra labai sėkmingų kino kūrinių, kurie sugeba sukurti įtraukiančius pasakojimus ir su pasyviu protagonistu), tačiau tai trukdo susitapatinti su personažu ir sirgti už jį, jo tikslus ir pergales.
Trumpametražis filmas yra tas formatas, kuriame kūrėjai gali sau leisti eksperimentuoti ir todėl atrasti, kaip tobulėti ir ateityje padaryti geresnius filmus. Nei kiek neabejoju, kad „Mora Mora“ kūrybinė komanda ateityje dar ne kartą nustebins šalies bei pasaulio animacijos žiūrovus. Animacijos kūrybos dalis jau sėkmingai įvaldyta, belieka dar šiek tiek padirbėti su naratyvu.
Apibendrinant, „Mora Mora“ yra istorija, kuri kone tobulai tinka pasakoti ją animacijos medijoje, kūrėjai tai daro labai kokybiškai, o reiškia žiūrovo laukia ypatingai maloni kinematografinė patirtis.
„Mora Mora“ šiuo metu rodoma tarptautiniame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje, II Nacionalinėje konkursinėje programoje sausio 20 d. Vilniuje “Skalvijoje”, sausio 21 d. Klaipėdoje „Arlekine“, 22 d. Vilniuje Senamiesčio „Pasakoje“, 24 d. „Paupio Pasakoje“.
