Tai tik keletas gijų, iš kurių Aloyzas Jančoras dėlioja kūrybingų brolių, režisieriaus ir dailininko, gyvenimo vaizdą. Brolių, kurie vienas kitam daug reiškė: paauglys Algimantas ne tik padėjo tėvams auginti gerokai jaunesnį Audrių, bet ir filmavo jį savo pirmuose mėgėjiškuose filmuose, jais laimėdavo prizus įvairiuose festivaliuose. „Noriu būti genijum“ – taip vadinasi vienas iš Algimanto Puipos filmukų, kuriame vaidino Audrius. Tai brolių gyvenimo faktas, jų abiejų anksti prasidėjusios ir nenutrūkstančios meninės kūrybos ženklas, įpintas į „Tulpių lauko“ audinį. Ankstyvas pažadas veikė!

Abiejuose filmuose Gelažiūtė renkasi filmuoti procesą, kurio galutinio rezultato nežino nei ji, nei, regis, jos herojai. Pirmojo filmo herojai – tai teatro magija apsikrėtęs Deminas bei jo „įkaitai” – brolis Patrikas ir pusbrolis Robertas. „Neregėtos Europos” – dvi geriausios draugės Irma ir Žydrūnė bei šios vyras Algirdas. Pirmųjų santykiai skleidėsi teatro dežutėje, pastarųjų – kelionės po Vidurio Europą ir Rumuniją metu, daugiausia laiko praleidžiant taip pat gana uždaroje erdvėje – kemperyje. 

Netrukus Europos šalių kino forume „Scanorama“ įvyks antrojo Akvilės Gelažiūtės dokumentinio filmo „Neregėta Europa“ premjera. Regos negalią turinti Irma ir jos geriausia draugė silpnaregė Žydrūnė kartu gyvena daugiau nei dešimt metų. Žydrūnei ištekėjus, jos naujasis vyras, Irma ir keli jų draugai išsiruošia į kelionę ant ratų po Vidurio Europą. Apie tragikomišką kelio filmą kalbamės su režisiere Akvile Gelažiūte.

Nereikia pamiršti, jog „Nematoma“ – tik antras Igno Jonyno bei Kristupo Saboliaus dueto darbas kine. Vadinasi, jie tik formuoja savo braižą ir gali drąsiai netilpti į savo pačių pasistatytus rėmus. Ką šiomis abstrakčiomis formuluotėmis bandau pasakyti? Kad iš tiesų mums niekas nieko lyg ir nežadėjo, patys užsimanėm, kontekstas sukonstravo tam tikrus norus. O kūrėjai žaidžia savo žaidimą, kuriame galima pamatyti visai įdomių dalykų.