Artėjant svarbiausių animacinių filmų festivalių sezonui, animatorius Ilja Bereznickas prisimena  praėjusių festivalius ir filmus, kurie keliauja per animacinio kino forumus visame pasaulyje. Gal šis tekstas animacijos kūrėjus ir gerbėjus paskatins pažintinėms kelionėms? Režisieriui teko lankytis garsiausiame festivalyje - animatorių Mekoje Prancūzijoje - Ansi festivalyje, prisiminti Kinijos animacijos istoriją ir susipažinti su šiandiena, pabuvoti fiasko patyrusiame festivalyje Kinijoje, kuri sudomino visai kitais dalykais. Ir dar čia rasime trumpą prisiminimą iš Ukrainos - festivalio „Krok“, kurio ženklą, žinomą visame pasaulyje, sukūrė, šios apžvalgos autorius - Bereznickas.          

Taip sutapo, jog Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedrai švenčiant 25-metį, meistriškumo pamokas jauniesiems kino režisieriams ir aktoriams šioje alma mater vedė žymus Europos kino meistras – lenkų režisierius, aktorius, prodiuseris Krzysztofas Zanussi. Ir nors jo ryšiai su Lietuvos kinu yra gana glaudūs ir seni, į LMTA K. Zanussi buvo pakviestas pirmą kartą. Tad pokalbis sukosi apie tai, ką svečias galvoja apie mūsų jaunimą ir kaip reikia mokyti(s) kino; o pakeliui - įvairios kitos temos.      

Gal „Sengirės“ stiprybė slypi tame, kad filmo režisierius besąlygiškai tiki ir gamta, ir kinu kaip galimybe pasidalinti vaizdo, garso grožiu ir savo nerimu dėl jo. Savuoju vaikystės fantazijų rojumi pats M. Survila pavadino vieną magiškiausių filmo scenų - kai į miško apsiaustą laukymę tarsi į didingo spektaklio kulminaciją susirenka gyvūnai. Biblijinė kadro potekstė užburia ne tik prasme  ir grožiu. Supranti, kad tokių akimirkų surežisuoti, sukomponuoti veik neįmanoma. Bet - svarstant apie pasaulį už filmo ribų - galima sulaukti kaip likimo ar gyvenimo dovanos, kaip atpildo.                    

„Tada buvo toks laikas, kai kūrėme filmą iš kvailo entuziazmo,“ – taip ar panašiai prisimena nepriklausomybės pradžioje kūrę kino žmonės. Laisvė Lietuvai – laisvė minčiai. Naujai saviraiškai, kūrybai. Menai veržėsi iš parodinių erdvių – performansai, akcijos vyko gatvėse. Teatre tuo metu „išsišoko“ studentas Oskaras Koršunovas. Į naujas kino teritorijas su kino kamerom žengė jauni režisieriai Šarūnas Bartas, Audrius Stonys, Audrius Juzėnas, Arturas Jevdokimovas. Naują kino kalbą, kurdamas „Bilietą...“ ir „...krantus smėlėtus“ išbandė ir jau patyręs režisierius Algimantas Puipa.