Filmo pradžia su citatom apie “roką, džinsus ir „Coca-Colą“” žadėjo daug, pranašavo laisvę ir energingą vakarėlį kino kėdėje. Bet gavosi toks ramus kultūringas pasisėdėjimas. Na, ir galimybė sužinoti daug lietuviško roko grupių pavadinimų, kurių įrašų ir muzikos nepavyks rasti. Bet žinoti savo šaknis reikia. 

Karštą vasaros dieną susitikau su Antanu Skučiu – vienu produktyviausiu Lietuvos animatoriumi, kuris pelnė jau dvi „Sidabrines gerves“ už savo kūrybą, o jo darbai daugiau nei dešimt metų sėkmingai keliauja po pasaulio festivalius. Tačiau tai nėra vieninteliai Antano išskirtinumai tarp šalies animatorių. Antanas taip pat yra pirmasis, kuris užuodė, atrodo, per naktį atsiradusias AI suteikiamas grafines galimybes ir sukūrė net kelis sugeneruotus eksperimentinius filmus, sudominusius pasaulio profesionalus. 

Rugpjūčio 23 d. Nidoje prasideda 15-tas Lietuvos kinematografininkų sąjungos kartu su Nidos kultūros ir turizmo centru „Agila“ rengiamas kino festivalis „Baltijos banga“, kurio programoje – naujausi lietuviški filmai, susitikimai su kino kūrėjais. Tarp svečių – ir jaunosios kartos aktorė Dovilė Kundrotaitė, kuri suvaidino pagrindinį Gabrielės vaidmenį šįmet „Sidabrine gerve“ už geriausią metų filmą apdovanotame režisierės Austėjos Urbaitės filme „Per arti“. 

Prisipažinsiu, kai filmų pavadinimuose pamatau tokius didelius žodžius kaip „gyvenimas“ ir „mirtis“, pasijaučiu kažkaip nejaukiai: ką gi apie tą gyvenimą ir tuo labiau mirtį galima pasakyti, nenuslystant į sentencijų lygio apibendrinimus?