Visų pirma „Šventasis“ – politinis filmas. Pagal Eurostat statistiką, beveik 30% šiuolaikinės Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba. Filmo veiksmas vyksta 2008-ais metais, šaliai išgyvenant finansinę krizę, bet sėkmingai galėtų vykti ir šiandien, nes situacija pasikeitė ne tiek daug, kiek norėtųsi.        

Visą praėjusią savaitę LMTA studentai turėjo galimybę mokytis dokumentinio kino meistriškumo kursuose, kuriuos vedė Tue Steenas Mülleris – žymus pedagogas, kino ekspertas, kino kritikas ir prodiuseris, Europos dokumentinio kino tinklo (European Documentary Network, EDN) įkūrėjas ir ilgametis Lietuvos dokumentinio kino populiarintojas.  Su „Misteriu Dokumentika“ kalbėjosi Scenos ir kino menų istorijos ir kritikos kurso studentė Brigita Kulbytė.  

Nepaisant kilnios misijos, ima atrodyti, kad konjunktūrinis patriotizmas Lietuvoje tampa žanru. Filmas sukėlė klausimus, kurie pastaraisiais metais aplanko po kiekvieno patriotinėmis intencijomis persmelkto filmo: kodėl agitpropo šablonas, skiriantis tik juodą nuo baltos, tapo vienintele galima kalbėjimo apie patriotizmą forma, kodėl jauni žmonės mano, kad tokia forma – gerai, ir kas blogai su valstybe, kur išreikšta abejonė visa apimančia jos gerove tave paverčia valstybės priešu.

Šiemet „Sidabrinė gervė“ už geriausią scenarijų įteikta filmo „Šventasis“ scenarijaus autoriams Andriui Blaževičiui ir sesėms Teklei ir Marijai Kavtaradzėms. A. Blaževičius tą vakarą atsiėmė Lietuvių kino akademijos apdovanojimus ir už geriausią filmą bei režisūrą. Marijai Kavtaradzei taip pat jau teko būti šioje scenoje: jos režisuoti trumpametražiai filmai „Paskutinis žmogus, su kuriuo kalbėjau“ (2010) ir „Man dvim keli“ (2014) buvo pripažinti geriausiais studento darbais.