Rupjūčio 23–29 d. Nidoje vyksiantį kasmetinį kino festivalį “Baltijos banga”, skirtą Baltijos kelio paminėjimui ir Lietuvos, Latvijos, Estijos kino panoramai, pradės lietuviška premjera – režisierius Jurgis Matulevičius su kolegomis Neringos publikai pristatys ilgametražį vaidybinį filmą „Izaokas“. Filmo tarptautinė premjera įvyko Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ konkursinėje programoje, „Izaokas“ buvo įtrauktas ir į konkursinę šiųmetinio „Kino pavasario“ programą. Kultūros istorikė, kino kritikė Elena Jasiūnaitė su Jurgiu Matulevičiumi pasikalbėjo apie „Izaoko“ kūrybos procesą.

Juodai baltais tonais, siaurais, klaustrofobiškos būties įspūdį sukuriančiais kadrais nufilmuotas filmas kalba apie neryžtingumą keliais lygmenimis – nuo asmeninių iki valstybiniu lygmeniu lemiamų sprendimų. Tai nėra istorinė pamoka apie Kazio Pakšto iškrėstą idėjinį pokštą – Lietuvą perkelti į Madagaskarą ar kitą laisvą žemę (kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti), tai veikiau impresija, įkvėpta pasirinktų laiko aplinkybių. 

„Nukryžiavimo“ siužeto scenografijos filmo kūrėjai atsisako ir, ko gero, teisingai - akivaizdu, kad atkurti džiunglių kapitalizmo laikus pareikalautų pastangų, kita vertus, ne scenovaizdis čia svarbiausia, o atoki ir ties pavojingo intensyvumo kraštine balansuojanti vienakryptės meilės, tiksliau, gyvenimą užtemdančios (o gal kaip tik nušviečiančios?) aistros istorija. 

Trisdešimt laisvės metų tiktų švęsti su trisdešimčia dokumentinių filmų herojų, kurie tebegyvena atminty.