Trisdešimt laisvės metų tiktų švęsti su trisdešimčia dokumentinių filmų herojų, kurie tebegyvena atminty. 

Žinia apie šiemet (2020 m.) pasirodžiusią knygą apie Šarūną Bartą šiek tiek nustebino. Atrodo, jau tapo įprasta eiti žiūrėti Barto filmų be įvadinių interviu, „nemedžiojant“ tik retsykiais spaudoje girdimų režisieriaus žodžių , o legendomis apipinta režisieriaus asmenybė ir jo „Kinemos“ istorija, žinoma tik iš nuogirdų ir nuotrupų, irgi turėjo savito žavesio. Tačiau kino ir teatro aktorė Gražina Baikštytė nusprendė kitaip. Po ketverių metų darbo atsirado pokalbių knyga „Šarūnas Bartas. Kai gyvenimas tampa kinu“ (leidykla „Sofoklis“, 2020).

Animacinių filmų prodiuserė Agnė Adomėnė 2016 m. kartu su Urte Oettinger ir Johan Oettinger pristatė pirmąjį trumpametražį animacinį filmą „Nuopuolis“ („Ragnarok“). Praėjus 4 metams judvi su Marija Kavtaradze Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ pristatė pilotinę vystomo animacinio serialo „Pieno baras“ seriją, pasakojančią apie tris draugus – meškiuką Miką, katiną Gabrielių ir voverę Sonatą, kurie laiką po pamokų leidžia Pieno bare.  

Operatoriui Simonui Glinskiui vaidybinis filmas „Nova Lituania“, tyrinėjantis pirmosios šalies Nepriklausomybės kolizijas, brėžiantis jų paraleles su šiandiena, - kaip ir režisieriui Karoliui Kaupiniui – ilgametražis debiutas. Filmo „Nova Lituania“ tarptautinė premjera įvyko pernai Karlovi Varų kino festivalyje, filmas beveik metus keliavo po festivalius, kuriuose žiūrovai, kritikai atkreipė dėmesį į originalų operatoriaus darbą. Laukiame filmo kino teatruose ir kalbiname Simoną Glinskį.