Kultūros žurnalistę, dokumentinio kino kritikę, knygų apie kultūros žmones  autorę, o šįmet - ir Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatę Rūtą Oginskaitę kalbina kultūros istorikė, kino kritikė Elena Jasiūnaitė. Apie profesijos pradžią ir įkvėpimus, knygas ir jų herojus, atsitiktinumus ir dėsningumus, „Mūzų...“ ir profesinės kasdienybės malūnus...  

"Nors šeimos materialinė padėtis išties skurdi, Lino Mikutos dokumentinis filmas “Romano vaikystė” jos neaktualizuoja ir nekomentuoja, o atskleidžia šiek tiek kitokį – gana laimingos šeimos, besistengiančios išgyventi kapitalistiniame pasaulyje, paveikslą", - rašo Zoe Aiano recenzijoje, publikuotoje sausio mėnesio “East European Film Bulletin”. 

Tebeskamba ausyse Jono Griciaus balsas, intonacijos: „Parvažiavom iš filmavimo ir, kaip dažnai būna – po penkgram. Nuovargiui nuimti.“ Kas dabar nuims atsisveikinimo liūdesį ir padės suprasti – džiaugtis reikia, kad jis buvo, filmavo, rašė, pasakojo, bendravo taip dosniai, lyg ne kino klasikas būtų. 

"Pradėjau dirbti kine prieš pusę amžiaus, ar ne? Netoli šito. Kažkaip sau pagalvojau, kad – ir man atrodo čia toks gana tikslus palyginimas - režisierius yra „siela“, o prodiuseris yra „kūnas“. O sveikame kūne – sveika siela. Ir atvirkščiai. Ir kai yra kūno ir sielos vienybė, tada ir grupė mato, ir džiaugiasi, ir visiems yra gera, ir filmui gera."