Du tekstai apie režisierės Marijos Stonytės trumpametražį dokumentinį filmą „Vienas gyvenimas“, kurio tarptautinė premjera įvyko Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, o nacionalinė premjera buvo surengta Europos šalių filmų forumo „Scanorama“ konkursinėje programoje „Naujasis Baltijos šalių kinas“. Tekstų autorės – LMTA Scenos menų ir kino istorijos ir kritikos bakalauro studentės Viktorija Sinicyna ir Aistė Šivytė.

Pagrindinė filmo mintis ir humoras kyla iš kontrastų. „Šaukštas“ yra traktatas apie vienkartinių daiktų vaidmenį šiuolaikinėje kultūroje ir ekonomikoje. Į tik kartą panaudojamų nereikšmingų daiktų gamybą yra investuojama paradoksaliai daug - kad kas nors parke galėtų suvalgyti savo pietų dėžutę, dėl vieno plastikinio šaukšto vyksta neįtikėtino ilgio ir sudėtingumo veiksmų grandinė, nusidriekianti per pusę Žemės rutulio. 

Atkaklus ir ilgametis režisieriaus Vytauto V. Landsbergio darbas ieškant dar gyvų liudininkų ir išsaugant partizanų istorijas žinomas – jis sukūrė dokumentinius filmus „Baladė apie Daumantą“, „Partizano žmona“, „Trispalvis“, tad jo apsisprendimas imtis Adolfo Ramanausko - Vanago temos natūralus, suprantamas. Šių metų „Scanoramos“ festivalyje pristatytas dokumentinis filmas „Vanago portretas“ – pirmasis bandymas į kino ekraną perkelti šio partizanų vado istoriją.

Tai tik keletas gijų, iš kurių Aloyzas Jančoras dėlioja kūrybingų brolių, režisieriaus ir dailininko, gyvenimo vaizdą. Brolių, kurie vienas kitam daug reiškė: paauglys Algimantas ne tik padėjo tėvams auginti gerokai jaunesnį Audrių, bet ir filmavo jį savo pirmuose mėgėjiškuose filmuose, jais laimėdavo prizus įvairiuose festivaliuose. „Noriu būti genijum“ – taip vadinasi vienas iš Algimanto Puipos filmukų, kuriame vaidino Audrius. Tai brolių gyvenimo faktas, jų abiejų anksti prasidėjusios ir nenutrūkstančios meninės kūrybos ženklas, įpintas į „Tulpių lauko“ audinį. Ankstyvas pažadas veikė!